MOONS (Z.M.)

2 Skyrius. 3 Dalis

KOMENTUOJAME!!

Po darbo kartu su Melany išėjome iš kavinės ir ją palikome tvarkyti vyrėjai, nes ji pasisiūlė. Malik niekur nesimatė, bet gal ir geriau.

-Taigi kur einam?-paklausiau.

-Nežinau. Mums rytoj ne į darbą, tai norėjau pasiūlyti, eiti į kokį klubą,-šyptelėjo ir aš kelias sekundes žiūrėjau į ją.

-Aš nemanau, kad tai gera Idėja,-papurčiau galvą.

-Ar tai dėl Malik?-paklausė.

-Nors gal einam,-sutikau.

Ji pradėjo mane vestis link centro ir priėjome prie vieno iš daugiabučių. Nužvelgiau jį ir pasisukau į Melany.

-Aš čia gyvenu. Einam,-ji paėmė man už rankos ir nusitempė į pastatą.

Pakilome liftų į dešimtą aukšta ir nuėjome prie šviesiai rudu durų . Ji atrakino duris ir įleido mane pirmą. Nusiaviau batus ir pažiūrėjau į ją.

-Einam į mano kambarį. Duosiu tau suknelę ir padažysiu,-nusišypsojo.

Nuėjome į jos kambarį ir ji pradėjo kuistis po savo spintą.

-Negaliu patikėti, kad tu ir Malik viename name gyvenat,-kalbėjo ir ištraukė iš spintos dvi sukneles.-Ar jis jau turėjo tave? Ar darei jam oralini?

-Ką?-pasimečiau.-Žinoma ne.

Ewww...

-Aš tai bučiau permiegojus su juo,-svajingai pasakė.

-Tu iškrypus,-nusijuokiau.

Ji tik sukikeno ir padavė man juoda aptempta virš kelių suknelę.

-Ji per trumpa,-pasakiau.

-Tik dėkis,-pavartė akis.

Nenoromis užsidėjau suknelė bandydama ją patempti kiek žemiau. Melany davė man baltus aukštakulnius ir pasodinus ant kėdės pradėjo, kaip ji sakė "Daryti mena". Kantriai laukiau ir tyliai buvau, nes ji buvo per daug susikaupusi kalbėti.

-Štai,-suplojo rankomis ir atsuko į mane į veidrodį.

Atrodžiau visai, kaip kitas žmogus. Mano rudos akys atrodė ryškesnės, o lupos putlesnės.

-Ar neatrodau, kaip paleistuvė?-paklausiau ir ji dažydamasi pavartė akis.

Po dešimt minučių ji buvo visiškai baigusi. Man vis skambino tėtis ir nežinomas numeris. Turbūt Malik, bet neatsiliepiau. Nežadu jiems sakyti, kur esu, kai jie net nesako, kas mane persekioja ar panašiai. Turiu teisę žinoti.

Melany nusivežė mane į miesto pakraštį esanti klubą. Nesu čia niekada buvusi, nors gerai pagalvojus, aš tik nesenai atsikrausčiau. Nustebau, kai apsauginiai mumis praleido pirmas, nors eilėje stovėjo dar dvidešimt žmonių. Jie buvo pasipiktinę, bet Melany į tai nekreipė dėmesio.

-Apsimesk, kad tu pilnametė ir jie neprašys paso,-nusijuokė ir aš palinksėjau.

Priėjome prie baro, kur sukiojosi jaunas blondinas.

-Niall!-suriko Melany ir jis įsišiepė pamatęs ją.

Nedrąsiai stovėjau pašonėje ir bandžiau nežiūrėti į juos, kai jie bučiuojasi. Maniau Melany yra laisva, nes ji vis neužsičiaupia apie tai, kaip išdulkintu Malik. Sakyčiau ji tikrai keisto būdo.

-Susipažink, tai Deqiun,-pristatė-po ilgo bučinio su juo- mane.

-Sveika, aš Niall,-jis nusišypsojo ir per barą atkišo man ranką.

Šyptelėjau jam ir apsidairiau po klubą, kuriame girdėjosi trankį muziką.

-Kadangi barmenas yra Niall, tai gali jo prašyti bet ko. Jam nerūpi,-sukikeno Melany.

-Vandens?-tai nuskambėjo, kaip klausimas, manau.

-Čia klubas brangute, štai tavo vanduo,-jis padėjo man stikline tamsaus skysčio.-Gerk. Tai turėtu tau patikti, nes Melany jį tiesiog dievina.

Palinksėjau ir paėmusi stiklinę užsiverčiau ją. Skystis buvo skanus ir vyšnių skonio.

-Patinka?-paklausė blondinas ir aš palinksėjau ištardama kažką panašaus į taip.

-Oh mergyte, tu turi gera skonį,-sukikeno Mel.

Nusijuokiau ir paprašiau dar vieno. Niall padavė man dar viena stiklinę tik kiek didesnę.

-Neprisigerkite,-perspėjo prieš mums nueinant šokti.

Jaučiausi atsipalaidavusi ir nekreipiau dėmesio į besitrinančius žmonės. Išgėriau ne tiek ir daug, bet jaučiausi apsvaigusi. Man reikia į tualetą. Prasibrovusi pro minią žmonių ėjau link tualeto, kai akys nukrypo į nusisukusi juodaplaukį vaikiną. Greitai nubėgau į merginų tualetą ir pasislėpiau kabinoje. Jei jis mane pamatys čia, viska pasakys tėvui, o tada jis lieps visiems barams ar klubams manęs neįleisti, nes esu nepilnametė. Nusišlapinusi, nusiploviau rankas ir įkvėpusi oro išėjau iš tualeto.

-Manote pasislėpsite nuo manęs, panele Deqiun?-išgirdau duslų balsą ir pasukusi galvą pamačiau Malik.

-Bandžiau,-sumurmėjau.

-Tu važiuosi namo,-sumurmėjo ir apsisukęs pradėjo eiti.

-Ne,-paprieštaravau.

Jis greitai sustojo ir atsisuko į mane. Ak... Malik priėjo arčiau manęs ir truputi pasilenkė, nes buvau žemesnė pagal jį.

-Ką pasakei?-jis paklausė ir baimės šiurpuliukai perėjo per mano kūną.