Mokytoja (HP fanfiction)

1 Skyrius

Lėja Beverly atvyko į Kings Kroso stotį. Su ja buvo du augintiniai: feniksė Sovė ir juodas su šiek tiek baltos spalvos, katinas Stefaras. Sovės vardas jai labai tinka, nes ji tikra miegalė*, bet keista savo katiną vadinti patėviu**. Stotyje buvo pilna žiobarų su vežimėliais, kurie kaip akis išdegę skubėjo, kad nepavėluotų į traukinį. Perbėgusi bilietų barjerą sustojo devintam su trim ketvirčiais perone. Kadangi buvo šalta ji gailėjosi, jog apsirengė tik suknelę ir neapsirengė bent jau švarkelio. Mėlynplaukė apsidairė. Visas peronas skendėjo rūke. Kol mergina žvalgėsi po peroną, jos katinas Stefaras prapuolė.

-Stefarai! Hvor er du?***

Jis žinoma neatėjo, bet ateis paskutinę minutę. Jis jau yra toks, tarsi koks patėvis Lėjai visą laiką aiškina ir daro ką nori, tačiau savo šeimininkę labai labai myli.

Merginai belipant į traukinį jis tarsi iš niekur atsirado šalia jos. Lėja su savo gyvūnais vis ėjo į priekį kol rado tuščią kupė. Ji atsisėdo viena su savo gyvūnais ir niekas nesėdo šalia jos. Nors kas norėtų sėdėti prie profesorės? Na nors ji ir neatrodė kaip profesorė. Labiau panaši į šeštakursę ar septintakursę.

Kupė duris atidarė šypsanti senyva moteris su duobutėmis skruostuose, iki pečių rudais plaukais, tamsiomis akis ir labai labai didele nosimi ir pasiūlė:

- Gal norėtum kažko saldaus?

Mėlynplaukė nusipirko šiek tiek saldumynų ir labai pasisekė, kad ta moteris dar turėjo ir laikraščių „Magijos žinios". Pirmajame puslapyje rėkė tokia antraštė: „Rastas masinių žudynių Kiauliasodyje kaltininkas!". Mergina pradėjo skaityti. Greit nustojo, nes buvo tiesiog per žiauru. Ji vyko pakeisti Kiauliasodyje nužudytos mokytojos, tačiau žuvo ne tik ji, bet ir Magijos Ministro sūnus, bei beveik visi tos gyvenvietės gyventojai.

Mašinistas pranešė, jog tuoj atvyksim ir liepė palikt daiktus bei gyvūnus. Sovę paliko, tačiau Stefaras nė neketino likti, todėl teko pasiimti jį. Išlipus iš traukinio pasigirdo kažkokio vyriškio balsas, kuris kvietė pirmakursius. Tačiau Lėja nužingsniavo prie karietų kaip direktorė ir buvo liepus ir įlipo į vieną iš daugelio. Prie jos atsisėdo dar trys mokiniai - Helena Anderson, Kajus Andersonas, Kristina Beterful. Abu Andersonai buvo tamsių akių, juodų plaukų ir gan šviesios odos, o Kristina buvo tikra barbė - šviesių plaukų, mėlynakė, kuri nebuvo nei „sūris", nei „kepinys". Jie kalbėjosi tarpusavy kol galiausiai Helena užkalbino ir mėlynplaukę:

- Ei tu, kad ir iš kur esi perkelta žinok, jog mes turime uniformas ir privalome jas dėvėti.

- Hm, ačiū, kad priminei, - nepasimetė Lėja ir išsitraukė ženkliuką iš rankinuko. Ant jo buvo parašyta: Profesorė Lėja Beverly. Helenai akys iššoko ant kaktos. Kai atsigavo ji sumurmėjo:

- Atsiprašau, profesore, nenorėjau jūsų įžeisti, tiesiog atrodote labai jauna...

- Iš kokio jūs koledžo? - pasidomėjo profesorė.

- Tai dabar ir taškų atimsite? - liūdnai paklausė Helena.

- Ne, ne, ne aš tik norėjau sužinoti iš kokio jūs koledžo, nes direktorė minėjo, jog yra keturi koledžai. Ir kol esame ne mokykloje galite mane vadinti Lėja ir kreiptis tu.

- Mes visi septintakursiai ir esame iš Grifų Gūžtos, - atsakė už visus Kajus, kol Helena bandė susitaikyt su faktu, jog ji ką tik profesorę pavadino mokine.

- Šaunu aš pati tik pernai metais baigiau septintą kursą tai bus vieni juokai jus mokinti! Be to, Kajau ir Helena, jūs brolis ir sesuo ar pusbrolis ir pusseserė?

- Jie dvyniai. Daug ką daro kartu: namų darbus, taisykles laužo ir taip toliau, - paaiškino Kris.

Profesorė nusijuokė. Juokingai atrodo kai mokiniai pasakoja mokytojai apie tai kokie jie yra neklaužados.