Pabudau nuo žadintuvo. Išjungiau jį. Pajutau prie saves šiltą kuną. Pažiurėjau. Ten buvo Adam. Nusišypsojau, nes galvojau kad visa tai sapnas. Pažiūrėjau į laikrodį. Rodė 07:03
-Adam kelkis -pajudinau jį. Jis kažką neaiškiai sumurmėjo ir apkabino mane stipriau.
-Aaaaadaaaam - nereguoja -ADAM GAISRAS!
-Aš to nepadariau! - pašoko išsigandęs. Susiraukė kai išgirdo mano juoką.
-Nejuokinga - suurzgė. Nusivaliau nuo juoko ištryškusias ašaras.
-Atleisk, kitaip taves nėjo pažadint - Sukikenau - Kelkis, laikas į mokyklėlę.
-Nynoriuuuu - suzyzė
-Zyzla kelkis - užkuteliavau jį. Jis nejudėjo. Susiraukiau
-Nebijau kuteliukų - sukikeno
-Adamsai kelkiiiis - bandau jį išstumti iš lovos bet jis kaip koks akmuo nepajudinamas iš vietos. Susiraukiau.
-Davai šiandien neinam į šūlę - pakilnojo antakius.
-Adam! Reikia lankyti mokyklą! Kaip gausi darbą ir kaip mokysi savo vaikus? - sudėjau rankas ant liemens.
-Paprastai. Vaikai viską susižinos per google, darba susirasiu - šyptelėjo. Sudejavau.
-Adam Adam, busi blogas tėvas
-Būsiu geras, pamatysi - pavarčiau akis -nu davai, neinam tik šiandien. Praleidžiam dieną kartu. Tavo tėvams pasakysim kad peršalai ir aš tave "prižiūrėsiu" - parodė kabutes. Atsidusau. Būtų visai smagu praleisti dieną su Adam, bet blogai yra praleisti mokyklą.
-Prašaaaaau - padarė puppy face Adam. Atsidusau
-Na gerai gerai
-Yesss! Ačiūūūūū!! - apkabino mane stipriai
-gerai gerai tik nesuspausk manes - nusijuokiau bet po kelių sekundžių surimtėjau -kaip įtikinsim mano tėvus kad sergu?
-Paprastai. Palik tai profui - pamerkė akį ir nuėjo į vonią -pasitrink akis ir nosį - suriko iš vonios. Taip ir padariau. Mano nosis ir akys buvo raudonos. Susitaukiau. Adam iš vonios atešė baltos pudros
-Žinau kad negražu imti mamos kosmetikos bet dabar mums jos žiaurei reikia - jis išpudravo mano skruostus bei kaktą. Atrodžiau lyg vaiduoklis -dabar atrodyk pavargusi ir - ilašino į ranką truputį vandens -prisilasink prie nosies vandens - sušlapino truputį servetėlę ir įbruko ją man į ranką. Susišlapinau nosį ir pabandžiau atrodyti nuvargusi. Pasižiūrėjau į veidrodį. Atrodžiau tikrai lyg sirgčiau
-Oho, dažnai apsimetinėji? Atrodo kad rimtai sirgčiau - sukikenau
-Naaaa... - nusijuokė -dabar tau teks įlipti pro balkoną į savo kambarį - šyptelėjo. Išpūčiau akis. Dar nė karto nekopiau į savo kambarį. Adam mane nusitempė prie balkono
-Lipk
-Bijau
-Lipk tiktais
-Aš bijau
-Nebūk bailė
-Būsiu
-Gerai, tada visąlaik vadinsiu tave viščiuku
-Ok
-Labas viščiuk, kaip sekasi dėti kiaušinius? Viskas gerai vištidėje? Neperšeria šeimininkas?
-Nu gerai gerai lipsiu, tik nekalbėk taip - susiraukiau. Įsikibau į kopetėles apaugusias samanom ir lapais ir po lėto bei atsargiai pradėjo kopti į viršų. Užlipus lengviau atsidusau
-Kaip aš tave myliu žeme! - nuejau į kambary. Kaip tik mama atejo. Greit šokau į lovą. Mama pakėlė antakį
-Mama galiu šiandien neiti į mokyklą? - bandžiau kalbėti užkimusiu balsu ir manau man tai pavyko. Mama atsiduso
-Bet kas tave prižiūrės?
-Paprašysiu Adam
-Nu gerai - čiut nepašokau ir nepradėjau šokinėti ant lovos. Mama man prinešė visokiausių vaistų nuo peršalimo, medaus, arbatos, aprišo mano kaklą šaliku ir šiltai apklojo. Pabučiavo man į kaktą.
-Iki
-Iki mam - išėjo. Kai išgirdau jog laukinės durys užsidaro iš kart pašokau ir nubėgau prie balkono.
-Kur tu taip ilgai? - sušnibžėjo Adam
-Atleisk, žinai, jau tos mamos - pavarčiau akis ir sukrizenau.
-Šok
-Ką?!
-Šok. Pagausiu tave
-Ne, aš bijau
-Ei višta kaip ten vi...
-Gerai gerai šoku - Atsistojau ant krašto. Užsimerkusi stipriai ir įkvėpusi nušokau. Pajutau kaip mane stiprios rankos sugavo. Atsimerkiau. Lengviau atsipūčiau. Atsisukau į Adam. Mūsų veidus skyrė keli centimetrai. Pradėjau jausti keista jausmą pilve. Stebėjom vienas kitą, kol neparaudau ir nenusukau žvilgsnio. Atsitraukėm. Atsikrenkščiau.
-Tai kur ummm... nori eiti?
-Galim nueiti į ledų parduotuvę, tada galim pasivaikščiot po parkelį
-Ok - šyptelėjau. Nuėjom į ledainę.
-Kokio skonio ledų nori?
-Mėtinių - šyptelėjau
-Jie tavo mėgstamiausi?
-Taip
-Mano ir! - nusišypsojo Adam. Mano veide ir atsirado šypsena. Adam nupirko man ir sau mėtinius ledus. Šyptelėjau.
-Ačiū
-Ner už ka - pamerkė man akį. Pajutau kaip mano žandai pradėjo kaisti. Adam sukikeno. Išėjom iš ledainės. Vaikštom parkelį ir kalbam įvairiom temom.
Po kelių h
Gulėjom parkelį ant pievos. Saulė pamažu leidosi. Pamačiau mėlyną drugelį.
-Koks gražus - nusišypsojau ir atsisukau į Adam
-Aha - nusišypsojes atsisuko į mane. Stebėjau jo mėlynas akis. Vėl pajutau keista bei malonų jausmą pilve. Čia tie vadinami drugeliai pilve? Reiškias Adam tikrai man patinka... Gal jį pabučiuoti? O jei aš jam nepatinku? Ahhhh tiek daug klausimų ir nė vieno atsakymo. Adam lėtai linko link manes. Aš jį pabučiuosiu. Rizikuoju. Lėtai linkau link jo. Mūsų veidus skyrė 1 cm. Suskambo mano tlf. Atsidusau ir atsitraukiau. Atsiliepiau nepažiūrėjus kas čia
-Alio?
-Asami kur tu?! - tai buvo mano mama...
Pieva pievužė :'D Dabar bus cute dalys :')
