Spalvotas Gyvenimas (Ltu)

4

Atėjau prie stadiono, kur ir buvau susitarusi su Eriku. O štai ir jis pats. Jis buvo su juodu trenigu ir apiplėšytais juodais džinsais, jei atvirai jis atrodė tikrai sexy boy. Ech.. jau pradedu nusišnekėti, gal net per daug..
-Labukas,-šiltai tarė vaikinas
-Sveikas, ka veisim?-paklausiau ir kaip kokia idiotė nusišypsojau savo *cute smile* ir tai tikrai keista nes jau seniai taip buvo kad iš niekur nieko nusišypsočiau BŪTENT ja.
-Na nežinau.. Gal nori pamėginti pasivažinėti riedlente? Aš pasiimiau ir savo sesers senają riedlentę.
-Aš nieko prieš, tik nesijuok jei nukrisiu ant žemės, labai seniai ja važiavau,-atvirai pasakiau, prieš gerus metus aš mokėjau ir keletą triukų su ja, bet kai nusibodo pardaviau ją įkažkokiai merginai, na ji buvo firminė ir geros kokybės taigi gavau pakankamai pinigų ir pridėjus savo santaupas nusipirkau naują telefoną.
-Nesijaudink, nesijuoksiu, prižadu,- tai tadęs Erikas nuėjo prie savo daiktų ir paėmė į rankas juodos ir rožinės spalvos riedlenę. Man ne prie širdies rožinė, bet toji lenta atrodė TOBULAI! Dabar matau kad susipykau su savo smegenėlėmis,- še, galėsi ją pasilikti, mano sesei Faustai jos nebereikia,- tai pasakęs berniūkštis nusišypsojo tokia kerenčia šypsena, jog man atrodo dar pora tokių jo smile'ų ir aš būsiu isikliopinus tą vaikinuką. Emilija, kas tavo galvoje??? Ar aš tikrai susipykau su sveiku protu ? Pačiupau iš jo rankų riedlentę ir padėjau ant žemės, užkėliau vieną koja ant jos o su kita švelniai pasispyriau ir pradėjau riedėti cementu.
-Tik atsargiai, tu be apsaugų, gali susižeisti, geriau užsidėk jas,- Erikas rūpestingai pasižiūrėjo į mane ir padavė apsaugas kelėnams ir alkūnėms, o po to ir šalmą. Viską užsidėjau ant savęs.
-Ačiū,-paprastai pasakiau ir išspaudžiau šypsenėlę, kuri visiškai nebenori iš ten dingti, na ir gerai, tebunie, šypsosiuosi kai kokia idiotė.
Pradėjau važiuoti ir galiu pasakyti kaip po tiek laiko man sekėsi tikrai gerai, kai įsivažiavau atlikau vieną man labai lengvą triuką ir jis man pavyko be priekaištų. Ką galiu pasakyti, aš sutverta riedlėntei daugiau nei mokslams. Ech.. kokia iš manęs moksliukė? Aš nebesimokau taip kaip anksčiau. Gerai .. reikia vyti tas mintis šalin kol dar nepabučiavau cemento su savo kūnu.
*****
Nusiėmiau apsaugas ir padaviau jas Erikui.
-Eime?-paklausė vaikinas.
-Aha.
-Tave gal parvešti iki namų?
-Na jei tau nesunku.
-Man tikrai nesunku,-šyptėlėjo mėlinakis.
Pradėjome eiti link vaikinuko mašinos. Vos tik priėjome prie jos Erikas atrakino ją ir kaip koks džentelmenas atidarė man dureles, aš atsisėdau ir tarp kojų pasistačiau ta dievo lentą. Neilgai trukus įsėdo ir pats gražuolis, užvedė mašiną ir patrauke link mano namų. Kai jau buvome mano namų kieme išlipau iš mašinos, Erikas išlipo taip pat.
-Emilija,-į mane kreipėsi vaikinas.
-Taip?
-Žinau kad mes bendraujame labai trumpai, bet gal tu norėtum, norėtum su manimi tapti pora? Tu man tikrai patinki ir aš noriu tarp mūsų kažko daugiau nei paprastos draugystės.
-Na, o kodėl gi ne? Gi gyveni tik vieną kartą,- atsakiau vaikinukui.
-Tai tu sutinki?-su vilties kibirkštėle akyse dar kartelį paklausė Erikas.
-Taip,-tvirtu, bet mielu balseliu atsakiau jam, jis tvirtai mane apkabino ir isisiurbė į mano lūpas, aišku aš iš kar atsakiau į jo bučinį, po kelių sekundžių atsitraukiau nuo jo tobulų lūpų,- gerai, aš jau eisiu,- pasakiau ir dar kartelį pakštelėjau jam į lūpas. Atsitraukiau nuo jo.
-Iki, mažyte.
-Iki.
Nuėjau į namus, vos tik įžengiau uždariau duris už savęs ir nusimoviusi kedus isispyriau į tapkes. Aš vis dar negali patikėti jog katik apturėjau savo pirmą bučinį. Lėtai pirštų galiukais priliečiau savo lūpas. Riedlentę vis dar laikiau kitoje rankoje, kai prisiminiau ir apie ją padėjau ant žemės į kampą, kad niekam nesimaišytu ir nuėjau į savo kambarį. Kadangi jau buvo 23:30 nusprendžiau neiti į vonią ir tesiog nusirengusi apsimoviau savo laisvą maikutę urią man nupirko mama pries keletą dienų, ji tobulai tiko man kaip naktiniai. Atsiguliau į lovą ir užmerkiau akis, bet vos tik spėjau įsipatoginti gavau žinutę. Visiškai nenoriu keltis iš lovos, bet greičiausiai teks, atsistojau ir pasiėmiau telefoną nuo stalo, atrakinau telefoną ir perskaičiau žinutę nuo Eriko. Joje buvo parašyta : „Labanaktis, saulyte, saldžių sapnų :***", vos perskaičiau pradėjau rašyti atsakymą „Labanaktis, mažuk :**". Išsiunčiau ir vėl kritau į lovą. Vos užmerkiau akis ir smigau...
-----------------------------
Šioje istorijoje yra 675 žodžių, tai šiokia tokia dovanėlė 2016 metų proga !!! Su naujaisiais metais P.S. tą proga padovanokite nuomonių apie šią isto ir paspauskite vote migtuką, tai būtų 2 pačios geriausios dovanos man myll :*