MOONS (Z.M.)

3 SKYRIUS. 1 DALIS

KOMENTUOJAME MERGINOS!! :)

Buvau visa raudona, nes jis suprato, kad jį stebiu, nors man tai keista. Juk jis buvo nusisukęs, o nuo smūgių manau nesigirdėtu ir šūvių. Zayn lėtai priėjo prie manęs ir ištiesė ranką. Aš krūptelėjus atsitraukiau, bet tada pastebėjau, kad man už nugaros kabėjo keli rankšluosčiai. Jis viena pasiėmė ir nusivalė savo prakaituotą krūtinę ir kaklą. Seksualu...

-Eqiu?-pagaliau prabilau ir paklausiau klausimo, kuris tas kelias sekundes mane kamavo.

-Taip. Kadangi man nepatiko tavo siūlomi trumpiniai, susikūriau saviški,-sumurmėjo ir pasiėmė vandens buteliuką.

-Bet...Bet tu sakei, kad mes ne draugai ir tie trumpiniai... Supranti tai skamba lyg būtume draugai, nors tokie nesame,-trūkinėdama pasakiau.

-Mes tokie ir nesame, tiesiog man nuobodu tarti visa tavo beprasmį vardą,-kandžiai tarė ir aš susiraukiau.

-Turbūt todėl ir vadiniesi Malik, Zayn,-sukryžiavau rankas ties krūtine.

-Iš kur sužinojai?-ramių tonų paklausė ir žvilgtelėjo į mane.

-Spėjau,-pasididžiuojančiai pasakiau.

-Na tu ir kvailė. Ir iš kur tokiu atsiranda.

Tikrai įsižeidžiau nuo jo žodžių, bet neradau žodį, kaip jį apibūdinti.

-Esi storžievis ir pasipūtėlis,-suurzgiau ir sukausi eiti, kai jo žodžiai visiškai mane palaužė.

-Jei ne tas suknistas sandėris palikčiau tave mirti,-jo tonas buvo griežtas ir šaltas.

Susigraudinusi greitai užbėgau laiptais aukštyn ir išėjus pro duris pribėgau prie laiptų. Užlipusi į "savo" kambarį. Užsirakinusi kritau veidų į lovą ir bandžiau valdyti ašaras. Žinojau, kad esu čia nereikalinga. Nežinau, kas tai per sandėris, bet išsiaiškinsiu. Nenoriu būti kažkam našta, o tokia Zayn'ui tikrai esu. Jam nerūpi, kas man nutiktu, jei ne kažkoks susitarimas ir neaiškus dalykai su mano tėčiu.

Pakilusi iš lovos nuėjau į vonią ir nusirengiau nuogai. Atsistojau prieš veidrodį ir lėtai pirštais perbraukiau per savo pilvo apačia kuriama puikavosi mažytis randas. Kai buvau vaikas užkritau ant peilio. Pamenu vos mane išleidus iš ligoninės tėtis su mama rūpinosi mane ir lepindavo vos gavę proga. Buvome laiminga šeima, o dabar... Na dabar nežinau ar aš iš vis turiu tėvus, kuriems rūpiu. Mama skambino jau labai senai, o tėtis slepia nuo manęs mano ateitį, kuria jis suplanavo be manęs. Jis visada kartodavo: ("Niekada neleisk kažkam kurti tavo gyvenimo. Tik tu esi ta, kuri kurs savo ateitį, kuri taisys savo praeities klaidas ir kuri gyvens savo dabartį."). Pasirodo tie žodžiai buvo melas.

Atsukau dušo čiaupą ir nusistačiusi reikiamą temperatūrą įlipau. Mano kūnas atsipalaidavo ir panirau į savo mintis bei svajones. Norėčiau būti kitokia. Turėti normalia šeima, draugus, bei galbūt net vaikiną, kuriam rūpėčiau. Nežinau kokią paslaptį nuo manęs slepia tas pasipūtėlis ir tėtis, bet aš išsiaiškinsiu, bet kokiu būdu. Esu ne karta sakius, kad manimi lengvai neatsikratys jei esu kažkuo sudominta.

Išsimaudžiusi grįžau į kambarį. Mano akis užkliuvo už lentynos su knygomis. Hm... Priėjau arčiau ir pirštais perbraukiau per knygas. Sustojau ties Jane Austin knyga "Puikybe ir prietarai". Esu ją skaičius, bet senai, todėl bus proga atsiminti ir paskaityti ją dar karta. Atsiguliau į lovą, užsiklojau ir atverčiau pirmą puslapį. Po velniais... Tai pirmas leidimas. Na nesistebiu, nes jei tikrai Zayn turi kažkokias įmonės, tai jis gali sau tai leisti. Turtingas šikštuolis. Tai ką Zayn pasakė mane tikrai įskaudino. Turbūt jis to ir siekė. Na jam puikiai pavyko. Nesikalbėsiu su juo. Sužinosiu viską iš tėčio. Jei reikės pavažiuosiu per sąžine, bet vis tiek sužinosiu ką jie rezga.

***

Pabudau penkta ryto nuo lietaus lašeliu daužymosi į langą. Kadangi nebegalėjau užmigti, tai atsikėlus pirmiausiai nuėjau į vonią nusišlapinti. Atlikusi taip senai laukta reikalą nusileidau į apačią. Zayn turbūt vis dar miega, bet jis turės keltis ir nuvežti mane į darbą.
-Kodėl nemiegi?
Krūptelėjau išgirdusi duslų bei kimų Zayn balsą. Atsisukau į jį ir nužiūrėjau jo aprangą. Pilkos miegojimo kelnes ir visu grožiu pasirodanti jo nuogą krūtinė. Jo plaukai buvo susivėlė ir kelios nepaklusnios sruogos užkritusios ant kaktos.
-Deqiun?-jo balsas panaikino visas nedoras mintis apie tai koks jis seksualus.
-Pabudau, nes lietus smarkiai lyją,-pagaliau prabilau pažiūrėdama jo rudas akis.
-Ar bijai audrų?-paklausė prieidamas arčiau prie kriauklės.
-Kartais,-tai nuskambėjo daug tyliau nei tikėjausi.
Tiesa, kad bijau audrų. Ta baimė nuo mažens mane lydi ir kad ir ką bedaryčiau, mane ji gąsdiną. Mano mama irgi bijo audrų, manau paveldėjau tai iš jos.
-Man šiandien į darbą,-tyliai pasakiau duodama jam užuominą, kad man reikės, jog jis mane nuvežtu.
-Žinau,-pasisuko į mane,-aš tave nuvešiu ir parvešiu namo.

-Namo?-aiktelėjau.
Pagaliau grįšiu namo?
-Taip. Namo. Tavo tėtis pranešė, kad įvykiai aprimo,-šyptelėjo.
Manau, jam džiugu, kad pagaliau manimi atsikratys. Kažkodėl širdyje liūdžiu dėl jo tokios džiaugsmingos nuotaikos. Jis mane net pasisiūlė padaryti arbatos!
-Galbūt galėtume važiuoti?-pasidomėjau.

Tikrai nenoriu čia būti ir stebėti, kaip jis džiaugiasi mano atsikratymu. Lyg aš pati būčiau prie jo prikibus. Nesuprantu tokių žmonių, kaip Jis.
-Taip, žinoma. Eik apsirenk,-nusišypsojo.
Užbėgau į kambarį kuriame praleidau naktį ir greitai apsirengiau. Pažiūrėjau į veidrodį ir pasiėmusi šepetį perbraukiau kelis kartus per plaukus. Jie visada nepaklusnus ir garbanojasi, kas man nepatinka.
-Deqiun, tu greit?!
-Taip!

-Taigi tai viskas?-paklausiau pažiūrėdama trumpam į jį.

�):�N��