MOONS (Z.M.)

3 SKYRIUS. 2 DALIS

-Taigi tai viskas?-paklausiau pažiūrėdama trumpam į jį.

Jis buvo susikoncentravęs į kelią ir visiškai nežiūrėjo į mane. Tikras taisyklių laikytojas.
-Kas viskas?
-Na... Man nebeteks gyventi pas tave, taip?
-Ne. Bent jau kol kas. Iš po darbo irgi nepaimsiu, taigi tai tavo išsvajota laisvė.
Galiu duoti ranką kirsti, kad jis pavartė akis. Jis dažnai tai daro, kai kalba su manimi.
-Gerai. Šaunu,-įsišiepiau.
Neužilgo privažiavome kavinę. Išlipau iš mašinos ir pasilenkus žvilgtelėjau į poną Malik.
-Ačiū, kad pavežei ir turbūt iki,-droviai šyptelėjau.
Nesulaukiau iš jo jokios šypsenos ar atsisveikinimo, todėl užtrenkiau duris ir nukulniavau į kavinę. Įėjusi į persirengimo kambariuką pamačiau Melan.
-Deqiun!-buvau nepasiruošusi jos staigiam apsikabinimui, bet nesutrikau.
-Labas Melan. Kaip praėjo vakarykštė diena?-pasidomėjau.
Melan pradėjo pasakoti apie tai, kaip su Niall išėjo iš klubo ir rėkaudami per gatvę pakėlė bent kelias nepatenkintas močiutes. Vakar ji su Niall buvo futbolo rungtynėse ir statė už Mančesterio komandą. Vis dėl to jie laimėjo.
-O kaip tavo diena? Nuo tada, kai Malik tave išsitempė, daugiau nemačiau.
-Uh... Jis labai valdingas ir tiesa sakant nieko gero nenuveikiau tik klausiausi jo bereikšmių vadovavimų ir kandžių žodžių,-pavarčiau akis ir apsirengiau savo aprangą.

-Ar jumis kažkas sieja?-pakilnojo antakius.
Tik ne Melan kamantinėjimas...

-Ne. Kaip ir sakiau pirmiau, jis mano tėčio draugas. Tiesa sakant dabar jis kuriam laikui atstos nuo manęs,-nors nenorėjau taip džiugiai tai pasakyti, bet man neapvyko.
Tikrai džiaugiuosi, jo nebereikės pakęsti įkyraus Zayn kabinėjimosi bei vadovavimų.
-Nesuprantu ko čia džiūgauti, jog toks saldainiukas tave palieka ramybėje,-dramatiškai iškėlė rankas, bet galiausiai prapliupo juoktis.
-Užsičiaupk,-žaismingai trinktelėjau jai per petį.

Kelioms minutėms iki išėjimo iš darbo, Melann pasiūlė man eiti kartu su ją iki Niall. Kadangi šiandien šeštadienis ir ryt vėl ne į darbą, nes mūsų pamainą perima kažkokia Kasandra ir Megan, aš sutikau nueiti. Išsitraukiau telefoną ir parašiau tėčiui žinute.

______________________

Gavėjas: Tėtis

Grįšiu vėliau. Išėjau su Melan iki jos vaikino. Myliu, Deqiun.

______________________

-Tavo tėtis jaudinasi?-paklausė Melann, kai įėjome į daugiabutį.
-Ne, bet pranešiau, kur esu ir kad negrįšiu iš kart. Nenoriu, kad besijaudinant sukviestu visus policijos ekipažus manęs ieškoti,-šyptelėjau.
Žinau, kad mano tėtis kartais per stipriai reaguoja, bet negaliu nieko padaryti. Jis toks jau yra nuo tada, kai mama mumis paliko. Pasidarė labiau globėjiškas, paniūrės ir įsijautęs į griežto tėčio vaidmenį. Bet aš jo nekaltinu. Jis tiesiog bijo, kad neteks manęs irgi.
-Turbūt Niall miega. Arba valgo. Arba... Valgo,-nusijuokė ir atidarė būto duris.
-Mažute!-pasigirdo Niall riksmas ir neužilgo jis atėjo su sumuštiniu rankose apsirengęs tik treningus ir berankovius marškinėlius.
-Labas,-droviai pasisveikinau.
-Deqiun! Malonu tave matyti,-jis draugiškai priėjęs mane apsikabino ir atsitraukęs pabučiavo Melan.

-Vėl valgai savo sumuštini pirkta iš netoliese esančios parduotuvės?-susiraukė Mel.
-Ne. Šįkart pats pasidariau.
Galiu girdėti jo balse pasididžiavimą.
-Koks žygdarbis, brangusis,-nusijuokė Melan prieš nusitemdama mane į miegamąjį.
Jie miela pora. Nesu turėjus vaikino, kuris mane vadintu mažute ar kitais mažybiniais žodžiais. Buvau visų nemėgstama nuo mažens. Turėjau vos kelis draugus, bet man to užteko. Nemėgau vakarėlių ar kitokių dalykų, nes mane labiau traukė ramus vakarai prie laužo ar su knyga lovoje.
-Taigi, galėtume pasidaryti ramu filmų vakarą, nes Niall kiek apsirgęs, o su juo būti vienai, kai jis serga yra tikra katastrofa,-sukrizeno krisdama į lovą.
-Su tavim ir ne rožėm klotas kelias!-surėkė Niall.
Nebegalėjau susivaldyti ir leidau juokui pasklisti po visa kambarį. Jie keista pora, bet tuo pačiu ir miela. Įdomu man ir taip bus? "Jei neliksi visa gyvenimą senmergė, gal ir bus." Prabilo pasąmonė. Galėtu ji ir užsičiaupti.
-Kas taip juokinga?-prisimerkė Mel ir metė į mane pagalvę.
-Jūs juokingi.

Melan vėl metė į mane pagalvė ir nustatė nekalta veidą.

Visa valanda su Melann prakalbėjau apie savo šeimas ir kuom norėtume dirbti. Pasirodo ji jau turi pakvietimą į Londono universitetą ir rugpjūčio pabaigoje važiuos susirasti savo bendrabutį ir susipažinti su kambarioke. Gerai, kad ji mokysis čia-Londone, o ne kokioje Amerikoje. Nors tiesa sakant aš norėčiau mokytis Amerikoje. Labiausiai mane žavi Sietlas. Daugelio rašytoju mėgstamas miestas, be to jis tikrai yra nuostabus bei gražus.

-Merginos einate žiūrėti siaubo filmą?-į kambarį įėjo Niall, o jo pašonėje stovėjo gražus tamsiaplaukis vaikinas.
-Taip, žinoma,-nusišypsojo jam miela šypsena Mel ir pakštelėjo į lupas.
Tamsiaplaukis vaikinas, stebėjo mane lyg bučiau skanus saldainis arba atvirkščiai-nepaaiškinimą kosmoso būtybė. Vaikinas turi daug tatuiruočių ir antakyje auskarą. Akys pilkšvos, bet negaliu tiksliai to pasakyti, nes kambaryje šviesa gerai jo neapšviečia. Nors vaikino išvaizda primena blogiuką, bet nemanau, kad jis toks yra.
-Deqiun, susipažink su Alek. Jis yra Niall pusbrolis ir labai draugiškas žmogus. Alek čia Deqiun-mano bendradarbė,-Melan energingai ir džiugiai mumis supažindina.
Droviai ištiesiu tamsiaplaukiui ranką, bet jis maloniai ją paspaudžia.
-Malonu susipažinti, Deqiun,-jis pasilenkia ir lupomis pabučiuoja mano delną.
Ak...
-Man taip pat, Alek,-nusišypsojau.
Visi kartu nuėjome į svetainę. Sėdėjau tarp Melan ir Alek. Man buvo nejauku nuo Alek tokio įtempto žvilgsnio. Jis vis žiūrėjo į mane, bet aš į jį pažiūrėti neišdrįstu.
-Žiūrėsime filmą 'Poltergeistą',-informavo Niall.
Poltergeistą? Nesu jo mačiusi. Vaikinai jau buvo parūpinę užkandžių ir gėrimų. Įsitaisiau labiau ir stebėjau filmą. Mane neramino, kad žiūrime siaubo filmą tamsoje. Esu kiek išsigandusi dėl filmo pradžios, bet tikiuosi, kai prasidės visas įdomumas-tai yra siaubingai gąsdinančios scenos-aš nesuriksiu. Nemėgstu būt dėmesio centre ir nenoriu, kad visi pagalvotu, jog esu bailė.
Jaučiau, kaip Alek žvilgtelėdavo į mane. Man atrodo jis filmo taip nestebi, kaip mane. Ar aš išsitepusi? Galbūt jam esu panaši į gnomą? Nors nemanau, kad jis vienas iš tų vaikinų, kurie mane smerks dėl mano tamsesnės odos. Nesu juodaodė. Labiau panaši į musulmonus, arba į Turkijos žmonės. Mano mamos šeima kilusi iš Turkijos. Ji pabėgo iš ten su močiute, nes mano senelis naudojo smurtą prieš jas. Niekada nepažinojau savo senelio ar močiutės. Kai man buvo vos vieneri, močiute mirė nuo infarkto, o senelis... jis neieškojo ir nesidomėjo kur yra jo duktė. Turbūt net nežino, kad turi anūkę.
Trumpam žvilgtelėjau į Alek ir mūsų žvilgsniai susikirto. Jis žiūrėjo į mane!