Royals

❤1❤

Nekenčiau penktadienių. Kol visi jais mėgaudavosi, vaikštinėdami miesto gatvėmis aš sukausi po jų kišenes. Žinau gali nuskambėti keistai, bet daug mieliau dabar būčiau sėdėjusi mokykloje ir kalusi į galvą nesąmones kartu su kitais vaikais.
Tačiau mano dienos mokykloje baigėsi. Artėjo mano aštuonioliktasis gimtadienis, o su juo ir šaukimas į karo tarnybą. Mokiausi gana prastai, todėl suprantama neturėjau jokio darbo.
Mano broliai išėjo į karą vos sulaukę aštuoniolikos, visi trys buvo išsiųsti kariauti su paparčių slėnio žmonėmis vieninteliais mūsų "priešais". Tik Lucas mokėjo bent kiek rašyti ar skaityti. Visi kiti buvo beviltiški. Dėl šios priežasties iš kitų brolių Thomo ir Calum negirdėjau jokios žinios jau daugiau kaip metai.
Kai mus paliko mano brolis Thomas man buvo vos trylika. Jis stipriai suspaudė mane glėbyje ir padovanojo po pakubutį ant apyrankės - man ir mano mažajai sesutei Maya'ai . Tikriausiai taip ir atsirado mūsų mažytė tradicija, nes po kelių metų panašias dovanas gavome ir iš Luco su Calum jiems išeinant į karo lauką.
Tikriausiai ilgokai stovėjau užsisvajojusi. Kažkam palietus mano petį staigiai atsisukau ir užsimojau - instinktas. Tikėjausi pamatyti kokį mažą netikėlį bandantį mane apšvarinti, bet vietoj jo pamačiau didelį keistai erzinantį išsišiepusį veidą.
Tai buvo Zayn Malik, paprastas našlaitis kuris dirbo dirbtuvėse, be to jis ko gero buvo vienintelis mano draugas.
-Daraisi vis agresyvesnė, - sukikeno jis nuleisdamas mano rankas žemyn.
- O tu vis kvailesnis.
Jis pakėlė akis į dangų ir nušvilpė obuolį man iš rankų.
-Ar lauksime Mayos? - paklausė čiaumodamas MANO obuolį.
-Ne, šiandien ji neateis. Dirba.
-Tada galbūt jau eime, nes nenoriu praleisti pasirodymo.
-0 taip juk jei tai nutiktų tikriausiai ateitų pasaulio pabaiga.
-Amber meldžiu nepradėk ir vėl, - Zayn pagrasė man pirštu lyg mažam vaikui, - juk tai tik pramoga mums.
-Jokia tai ne pramoga bukagalvi, tai gąsdinimas, - norėjau jam užvošti per jo kvailą pakaušį, tačiau pamačiau jį jau strikinėjantį link kalno papėdės. Vos pasiekus papėde reikėjo kelią skintis alkūnėmis. Suprantate pirmojo penktadienio renginiuose dalyvauti būdavo būtiną. Na nebent jei tu esi nepakeičiamas darbuotojas kaip mano sesuo Maya. Cha lyg šilko siuvinėjimas būtų pirmo svarbumo darbas. Tiesa, auksakraujai be galo mėgo mėgo šilką.
Mums lipant akmeninias laiptais Zayn su savo kvailom gandro kojom šokinėjo kas dvi pakopas, todėl kas minute jis turėdavo atsisukti ir palauki manęs.
-Atleisk vis pamirštu, kad tavo kojos kaip nykštuko.
-Geriau kojos nei smegenys, - suburbėjau praeidama ir lengvai pliaukštėldama jam per žandą.
-Tu šiandien didesnė burba nei visuomet.
-Tiesiog nekenčiu viso šito, ir pats tai supranti.
-Žinau, - sumurmėjo jis surimtėdamas šiek tiek.
Ir štai atsidūrėme toje kvailoje arenoje, mums virš galvų įkaitęs blizgantis sietynas. Prieš pora metų arena buvo didžiausias miestelio statinys. Sargybinių buvo pilna visur, iš minios aiškiai išsiskyrė jų juodai auksnės uniformos. Šiandien jie taipogi degė nekantrumu laukdami pasirodymo.
-Statau savo dienos uždarbį, kad šiandien laimės tvirtarankis.
-Jokių lažybų.- dauguma raudonųjų statydavo savo uždarbius tikėdamiesi bent kažkiek išlošti, dėja dažniausiai jiems nepasisekdavo, - neturėtum taip švaistyti savo pinigų.
-Nešvaistau jei išsirenku laimėtoją. Tvirtarankis visados laimi.
Tvirtarankiai dažniausiai laimėdavo daugiau nei pusę kovų.
-O kodėl nestatai už jo priešininką? - paklausiau galvodama ką pastatys jam į priešininkus.
-Nesu tikras kas tai bus, tačiau abejoju ar ras jam tinkamą.
Dėl šių renginių mano ir Zayn nuomonės buvo priešingos. Neturėjau jokio malonumo žiūrėti kaip du varžovai daužo vienas kitą iki beveik mirties, bet Zayn tai patiko. Mano mintis nutraukė garsus balsas.
-Ponios ir ponai sveiki atvykę į Pirmojo penktadienio kovas!

Kkk tei yra mano pirmoji čia keliama istorija yeyyy ❤❤❤.