Royals

❤2❤

Royals
..-Ponios ir ponai sveiki atvykę į pirmojo penktadienio kovas! - pranešėjas šnekėjo gana nuobodžiai ir aš jį supratau. Dar ne taip seniai čia niekas nekovojo, ankščiau arenos buvo skirtos mirties bausmėms vygdyti. Na mums tai buvo mirties bausmės, o auksakraujams pramoga. Jie mėgavosi žiūrėdami kaip mes mirštame.
Išgirdusi garsius šūksnius pakėliau galvą į viršų. Pirmasis į sceną pakilo Samsonas Merandusas. Jis žinoma buvo tvirtarankis. Aukštas su didžiulėmis, raumeningomis rankomis jis gąsdino ne vieną vaiką. Po kelių minučių ant scenos užkilo dar vienas liesas ir išbales vaikinukas. Zayn prunkštelėjo.
-Manyčiau, jog aišku kas šį kart laimės, - jis įdūrė man į šoną.
Visa arena tiesiog stūgavo iš laimės ir džiaugsmo. Man visa tai atrodė juokinga. Sargybiniai tiesiog mėtė žmonėms maistą taip ragindami juos rėkti garsiau.
-Kovotojai į vietas.
Vos tik viskas prasidėjo Samsonas šovė į priekį. Kantosas bandė išsisukti nuo jo smūgio, tačiau tvirtarankis buvo miklesnis jis sugriebė Kantosui už kaklo ir paguldė jį ant žemės. Šiam dar net nespėjus atsikelti nuo žemės Samsonas jau pagriebė jį ir švystelėjo į orą kaip plunksnelę. Kantosui nusileidus ant žemės iš jo pusės girdėjosi tik aimanos.
-Jis kas bokso kriaušė? - tiesiog rėkė Zayn,- vožtelk jam kaip reikiant.
Zayn nerūpėjo nemokamas maistas ar kitos privilegijos kurias galėdavai gauti už nuoširdų palaikymą. Jis iš visos širdies norėjo išvysti jų kraują.
Ir Zayn neteko nusivilti. Net iš kitos salės galo galėjai matyti mažyčius auksinius lašelius lašančius Kantosui iš burnos. Štai tuo mes ir skyrėmės - krauju. Vien dėl šio paprasto rodos visiškai nereikšmingo skirtumo jie kažkodėl buvo geresni, stipresni nei mes.
Kantosas nusispjovė, už kelių metrų stovintis Samsonas jau ruošėsi viską užbaigti.
-Vargšas kvailys, - suburbėjau, Regis Zayn buvo teisus Kantosas atrodė kaip tikra bokso kriaušė.
Samsonas jau buvo prie pat Kantoso, jo akys tiesiog degė. Tačiau tuomet jis tiesiog sustojo vidurį arenos. Kantosas spragtelėjo pirštais, ir dabar Samsonas judėjo kaip veidrodis atkartodamas kiekvieną savo priešininko judesį.
Niekas negalėjo patikėti tuo ką matė.
-Šnabždėtojas..- visa minia nutilo. Niekas, NIEKADA dar nebuvo mates šnabždėtojo. Šie net ir pačioje sostinėje buvo vieni iš pavojingiausių ir gerbiamiausių žmonių. Tiesa buvo viena šnabždėtojai : galėjo įsibrauti į tavo smegenis ir priversti daryti viską ką tik jie norėdavo.
Samsonas drebančiomis rankomis pakėlė kardą nuo žemės. Kad ir kaip jis bandė kovoti su juo, šiam stipruoliui jėgų nepakako. Po poros sekundžių arena buvo pilna auksinio kraujo, o kardas styrojo tiesiai Samsono krūtinėje.
Tai buvo pabaiga. Kantosas laimėjo. Tačiau niekas, neviena gyva dvaselė neišdrįso džiūgauti. Visi stovėjo be amo, visi stovėjo išsigandę. Sargybiniai skubėjo prie Samsono. Vos priėję prie jo likusieji sargybiniai mus pradėjo tiesiog stumti iš arenos.
Per visą tą šurmulį nedaug kas bebastebėjo Kantosą kuris aukštai iškėlęs galvą lyg koks dievas ėjo lauk iš arenos. Mūsų dėmesys jam nieko nereiškė. Mes jam nieko nereiškėme.
Vos išėjus iš arenos Zayn atsisuko į mane,
-O tu nenorėtum būti auksakraujė?.....