Student

7 dalis

Niall pov.
-Ar tu katik mane pavadinai Lucy ?- Patraukusi ranką pasakė.
-Ką ? Ne, a-aš taip nesakiau mažute. Tęsk.-Dirbtinai nusijuokiau ir ji pakračiusi galvą tęsė darbą.
Ji nuėmė mano apatinius ir suėmė jį ranką ir ją pajudino. Suaimanavau. Ilgai neatsilaikiau ir baigiau jai ant veido.
Ji nuėjo į vonią apsiprausti veido ,o aš likau gulėti lovoje, tik apsirengęs.
-Klausyk, gal tau tikrai patinka Lucy ?-Paklausė grįžusi Delilah.
-Žinoma ne.
-Gerai tada, aš jau eisiu.-Ji priėjo prie manęs ir pabučiavo.
-Iki Delilah.
-Labos Niall.
Kai Delilah išėjo aš susimąsčiau. Kaip aš galėjau pasakyti Lucy vardą vietoj Delilah jei tuo metu apie ją negalvojau.
Galbūt aš norėjau,kad Delilah vietoj būtų ji?
Nusprendžiau apie tai nemąstyti kai mano pilvas sugurgė.
Nusileidau į apačią ir virtuvėje susitikau mamą. Ji net nepažvelgė į mane. Atsidariau šaldytuvą ir pasidariau sumuštinį. Pasišildžiau jį ir pasiėmęs grįžau atgal į viršų.
Suskambęs mano telefonas prižadino mane.
-Klausau.
-Sveikas Niall, atleisk, kad taip vėlai skambinu, bet tu nebeateini, aš jaudinuosi.-Susirūpinusiai kalbėjo Bree.
-Oi, atleisk, kad nepaskambinau, tiesiog labai daug įvyko per tą laiką ir net pamiršau paskambinti, pranešti.
Bree nusijuokė.
-Galbūt susitinkam rytoj kavos išgerti ir pasipasakosi.
-Negaliu, man namų areštas.-atsidusau.
-o wow, ką tokio padarei geras berniuk, kad mama uždėjo namų areštą ?-Bree Sukikeno.
-Nenoriu tau to sakyti, tai labai gėdingas įvykis, man gėda jį pasakoti.
-Na gerai, kaip nori. Iki Niall, gali man bet kada skambinti.
-Iki Bree.
Lucy pov.
-K-klausau.-Atsiliepiau.
-Labas dukrele.-Sučiulbėjo mano mama.
-Mama ?-Aiktelėjau.
-Klausyk, mes tau atleidžiame už tai ką padarei Delilah, ar nepadarei, nesvarbu, mes norime, kad tu sugrįžtum namo.-Įsijungiau garsiakalbį, kad Mike girdėtų.
-Tikrai ?
-Taip, mes su tėvu nusprendėme, kad tu jau ir taip prisikentėjai.-Mama atsiduso.-Gali kuo greičiau grįžti pas mus.
-Žinoma ,iki.
Išsišiepiau kaio kvailė ir šokau į Mike glėbį.
-Jie nori, kad aš grįžčiau namo.-sukikenau.
-Bet jie tau tiek daug blogo padarė.
-Koks skirtumas ką jie padarė, svarbu, kad galiu grįžti į namus. Tačiau nemanau, kad aš kažkada pamiršiu ką jie padarė. Aš tik noriu pajusti, ką reiškia gyventi savo šeimoje.
Jis suspaudė mane savo glėbyje.
-Džiaugiuosi dėl tavęs, bet kaip gi aš ? Lucy aš tave myliu.-Jis tarė žiūrėdamas man į akis.
-Aš irgi tave myliu Mike. Bet tu gali likti čia, aš ateisiu pas tave.
-Ne ,Lucy, tu nesupranti, aš tave myliu ne kaip draugę.-Jis suėmė mano veidą ir prisitraukė prie savo bei pabučiavo.
Atsakiau jam į bučinį ir jį pagilinau. Atsitraukėme tik tada kai pritrūko oro.
-Tai buvo wow.-Sušnibždėjau.
-Tai jau tikrai.
-Aš irgi tave myliu Mike.
-Prašau lik dar šiandien čia.-Jis sušnibždėjo man į kaklą ir kūnu nusirito šiurpuliukai.
-Liksiu.-Jis pabučiavo mane vėl.
Neturėjau to omenyje kai sakiau, kad jį myliu tai pat, bet negalėjau pasakyti ne. Jis mano geriausias draugas jau nuo New Yorko laikų, jis mane palaikė ir man padėjo, jis man per svarbus, kad atstumčiau jį. Bet jaučiuosi dar baisiau kai pagalvoju, kad man patinka Niall, kad ir ką jis man padarė. Visgi neišmušė visko iš manęs. Tačiau aš nesiruošiau jam atleisti.
Šlubčiodama, kadangi dar skauda visą kūną, nuėjau iki vonios ir joje užsidariau. Mano veidu pradėjo riedėti ašaros. Aš toks siaubingas žmogus.
Sėdėjau atsirėmus į sieną ir drebėjau, negalėjau nustoti verkti. Pradėjau verkti dėl to ,kokia bloga esu ir užbaigiau verkdama dėl visko ,kas nutiko man blogo.
-Lucy, ar tau viskas gerai ? Užtrukai ten daugiau nei 10 minučių. Man neramu.-Pasakė kitapus durų esantis Mike.
-Man viskas g-gerai, t-t-tuoj iš-š-šeisiu.
-Mažute, ar tu verki ? Nagi atidaryk duris arba išlaušiu.
-Aš n-never-rkiu.
-Atidaryk.
Bijojau, kad jis supras, dėl ko verkiu, bet pasigailėjau ir atidariau duris.
Jis iškart pripuolė prie manęs ir apsikabino.
-Kas nutiko ?
-T-Tiesiog pri-prisiminiau, k-kad N-Niall mane su-susumušė.
-Nesijaudink, jam irgi gerai kliuvo.
-a-ar tu jį sumušei ?
-Taip, buvau nuėjęs pas jį į namus ir sumušiau, jam mama tai pat skyrė namų areštą ,nes aš pasakiau, kad jis tave sumušė prie mokyklos.
-O dieve Michael.-Susiėmiau už burnos.-Kas jei dabar jie visi susivienys prieš mane ir dar labiau sumuš ? Kas jei namuose manęs laukia pyla ?-Vėl susigraudinau.
-Nusiramink, jie to nedarys.
Ryte atsikėliau pirma ir susidėjau savo drabužius į krepšį. Mike dar nebuvo pabudęs, bet aš ir nenorėjau, kad jis pabustų. Man vis dar keista buvo prie jo būti. Tyliai atsidariusi duris išėjau ir patraukiau link savo tikrų namų.
Delilah
-Dukrele eik atidaryt durų čia tikriausiai tavo sesuo.
Garsiai atsidusau ir nuėjau jų atidaryti.
-Sveika kale.-Pasisveikinau su ja.
-Labas Delilah.-Ji nusišypsojo.
-Dukrele ,kaip mes tavęs pasiilgome.-Mama priėjo prie jos ir apsikabino.
Pavarčiau akis.
-Labas Lucy.-Pasisveikino tėvas.
Kai jie atsiglėbeščiavo Lucy nuėjo į savo seną kambarį.
-Tikiuosi tu čia padvėsi.-Pasakiau jai kai pasivijau ją lipančią laiptais.
-Tikiuosi, kad tu mirsi ant Niall penio.-Ji atsisuko į mane ir išspjovė žodžius man į veidą.
-Atsimink, kad Niall mano.-Nusijuokiau.
-Turėk tą savo Niall, man jo nereikia, kaip ir kiekvienas vaikinas draugavęs su tavim jis neištvers ilgai, beje, aš turiu Michael ir kažkokių kvailių man nebereikia.-Ji užtrenkė duris man prieš veidą ir užrakino jas.
Grįžau į savo kambarį ir žvelgdama per langą pamačiau Niall. Jis pamatęs mane pamojavo. Aš jam pamojavau ir šyptelėjau.
-Delilah , Lucy ateikit valgyt.-Suriko mama iš apačios.
Išėjome iš kambarių su Lucy tuo pačiy metu ir persimetėme piktais žvilgsniais.
-Skanaus.-Palinkėjo mama ir mes padėjome valgyti.
Staiga pajaučiau kaip kažkas aptaško mano veidą. Apsidairiau ir pamačiau, lad Lucy juokiasi, o tėvai nekreipia dėmesio.
Mečiau į jos plaukus žirnius ir jie įsipainiojo į juos. Sukikenau. Bet netrukus gavau iš bulvių košės į veidą. Pasiėmusi servėtėlę apsivaliau ir pasakiusi, kad pavalgiau nuėjau į virtuvę ir iš kameros išėmiau žuvies gabalą. Įdėjau jį į mikrobanginę, kad šiek tiek atšiltų. Kai atšilo pakankamai nuėjau į Lucy kambarį ir įmečiau į jos spintą. Tyliai sukikenau ir grįžau atgal į savo kambarį.
Na ką, Lucy, padarysiu taip, kad tu norėtum dingti iš šių namų.