MOONS (Z.M.)

3 SKYRIUS. 4 DALIS

PAKOMENTUOKITE!

-Sunkiai renkasi, tiesa?-krūpteliu išgirsdama duslu balsą.
Zayn... Atsisukusi į jį susiraukiau. Juk tai jis. Tas vaikinas iš gatves. Atpažįstu megztinį. Bet dabar jis neatrodo toks šlapias. Kas per velnias?!
-Zayn,-įkvėpti oro darosi vis sunkiai.
Dabar jis neatrodo toks grėsmingas, kaip įprastai. Jis vilki juodas treningus, pilką megztinį ir juodus sportbačius. Jo plaukai drėgnį ir nuo jų varva.
-Ar jau baigi vertinti mano išvaizdą?-pasišaipo.
Paraustu, kaip vėžys ir nuleidžiu galvą. Zayn žengia arčiau manęs-taip arti, kad jaučiu jo skaniai kvepiančius kvepalus. Mhm...

-Kodėl mane sekėte?-pagaliau prakalbu ir pakeliu savo akis į jį.
Jis suknistas graikų dievas.

-Kodėl manote, panele Deqiun, kad jumis sekiau?-žaismingai klausia.
Jam tai suknista pramoga, o man čia visiškai nėra nieko linksmo. Norėjau jam išrėkti į veidą, koks jis idiotas, ir mulkis, ir asilas, ir visoks kitoks, bet pasilikau tai sau. Žinau, kad su ponu Malik neapsimoka pyktis.
-Nemandagu atsakinėti klausimų į klausimą, pone Malik,-sušnypščiu.
Nustebintas jis pakeli antakius ir menkai nusišypso.
-Žinoma, panele Deqiun. Nedidelė mano auklėjimo klaidelė.
Zayn atrodo pralinksmintas ir daug geresnės nuotaikos, kas mane iš tiesų ramina. Šitoks Zayn man patinka.
-Iš tiesų jūsų nesekiau, panele Watson. Bėgiojau netoliese jūsų namų, kol neprapliupo lyti, o neužilgo pamačiau jumis išeinant iš namų.

-Bėgioji, nors matai, kad artėja audra?-prisimerkiau.
Jis kažką slepia.
-Galbūt,-mirkteli.
Noriu pririšti jį prie lovos ir iškamantinėti, bet vėl gi savo svajones pasilieku sau. Nebeturėdama ką jam pasakyti tęsiu saldainių apžiūrinėjimą. Zayn stovi man pašonėje ir įkyriai mane stebi. Ko jam reikia? Ar jis neturėtu dirbti? Tiesa, šiandien sekmadienis. Jau savaitė esu čia. Savaite, kaip pažįstu Zayn Malik.
-Esate labai išranki, tiesa?-klausia.

-Nesu, tiesiog nenoriu nusipirkti to, ko paskui nevalgysiu,-pripažįstu.
Esu ne karta apsikvailinusi nusipirkdama, tai ko jokiu būdu nevalgydavau.
Pagaliau išsirinkusi ko aš noriu, nueinu prie kasos lydima Zayn. Noriu jam papriekaištauti, bet nenoriu, kad jis susinervavęs išeitu ir paliktu mane viena. Nors ir tylime, bet man patinka, kad jis čia ir, kad nesvaido savo kandžių komentarų. Mėgstu šitokį Zayn.
Priėjusi prie kasos susiraukiau nuo didelės eilės. Zayn stovi ramiai šalia manęs ir dairosi lyg kažko ieškoti. Ar kažkas jį neramina?
-Kodėl taip dairaisi?-pasidomėjau, bet jis nieko neatsakė.
Net nežvilgtelėjo į mane. Nesuprantu šito vyro. Pagaliau priėjusi savo eilę padaviau už baltą šokoladą ir karamelinį kremą pinigus. Padavėja buvo jauna. Šviesiais plaukais, žalsvomis akimis ir raudonai dažytomis lupomis. Ji plazdeno savo priklijuotomis blakstienomis prieš Zayn, aiškiai susižavėjusi juo. Vis dėl to ne aš viena, taip jaučiuosi prieš jį, tik žinoma nerodau to taip akivaizdžiai. Pardavėjai grąžinus man grąžą, nieko nelaukus išėjau iš parduotuvės. Lietus trumpam aprimo ir tikiuosi nepradės lyti iki kol grįšiu namo.
-Deqiun!-šūktelėjo Zayn pasivydamas mane.
Trumpam sustojau pažiūrėti į jį. Kodėl jis seka mane? Ir kodėl jis ne su kostiumu? Nesu mačius jo apsirengusio taip, neskaitant tada, kai jis atėjo į kavinę pirma kartą.... ir antra... ir esu susipainiojusiu dėl to. Turėčiau gerai pagalvoti apie tai kokia jis aprangą dažniausiai būdavo apsirengęs.
-Ar kas nors nutiko?-mandagiai klausiu.
-Ne...taip. Aš tave parvešiu namo,-nusišypsojęs ir ranką apglėbia mane per pečius.
-Juk sakei, kad bėgiojai,-susiraukiau.