The Only Answer - Innocent |STYLES|

Part 17

Drebėdama stovėjau priešais Mr.Styles nuleidusi akis į tamsiai rudas grindis. Bijojau pažvelgti į jį, nes nebežinau ko dar galima tikėtis iš jo. Jam juk nesvarbu, kad mane mušdamas, verčią mane kęsti skausmą kokio dar nesu niekada patyrusi. Jam nusispjauti į mane ir tikiu, kad jam malono matyti mane kenčiančią nuo būtent jo rankos.

Kruptelėjau kai pajaučiau, šaltus Mr.Styles pirštus sau po smakru ir jis jį lėtai pakėlė. Mano išsigandusios akys žvelgė į tamsias, nuo pykčio patamsėjusias žalias vaikino akis.

- Buvai bloga mergaitė Anastasija. - bauginančiu tonų prabilo Mr.Styles.

Aš iš išgąsčio ir susijaudinimo pradėjau kandžioti apatinę savo lūpą. Pastebėjau, kaip Mr.Styles žvilgsnis nusileidžia prie mano lūpų ir jo antakiai susiraukiau ir jo žalios it smaragdas akys patamsėją nuo...

Nuo ko? Geismo? Įsiučio?

- Nustok kandžioti tą lūpą. - suurzgė Mr.Styles ir aš atleidžiu dantis nuo savo apatinės lūpos.

Staiga sucypiau kaip Mr.Styles rankos netikėtai sučiumpą man už klubų ir lengvai, tarsi sverčiau kaip plunksna, persimeta mane per petį.
Savo mažomis rankomis pradėjau trankytis jo nugarą, kas vaikinui pasirodė juokingą ir jo putlias lūpas paliko garsus, kimus juokas.

- Juk žinai, kad nepabėgsi nuo manęs Anastasija. - lipdamas laiptais ištarė Mr.Styles.- Tad neeikvok savo jėgų, kurių reikės ištverent bausmei.

Kruptelėjau po šių vaikino žodžių ir nuleidusi rankas, pasidaviau.

Kvailų įstatymų dėka, priklausau Mr.Styles. Vienam turtingiausių pasaulio vyrui ir dideliam kontrolės maniakui.

Aš vis dar nesuprantu, kodėl būtent aš? Esu paprasta aštuoniolikmetė paauglė gyvenanti nuobodų, visiškai neįdomu gyvenimą ir trokštanti vieną dieną sutikti sau skirtąji, kuris mane mylės ir ves ne iš pareigos, o iš meilės.

Kodėl Mr.Styles susidomėjo manimi, kai aplinkui yra žymiai gražesnių, patrauklesniu ir jo geidžiančių merginų.

Visą gyvenimą stengiausi būti pilka pelytė, nekristi niekam per daug į akis, bet gyvenimas tikriausiai norėjo iškrėsti man pokštą ir pakeisti mane.

Mane iš apmąstymų pažadino atidaromos mano miegamojo durys.
Mr.Styles priėjęs prie lovos, šiurkščiai numetė mane ant jos. Susiraukiau nuo menkučio skausmo kuris perliejo mano nugarą.

Mr.Styles tikriausiai nežino, kad mano stuburo kaulas yra šiek tiek įskilęs ir jeigu jį stipriai susitrenksiu, galiu būti nelegali visam laikui.

Nuo tos minties, per mano kūną pereina baimės šiurpuliukai. Nenoriu būti tokia.

Mr.Styles nuėjęs prie durų jas uždarė bei užrakino ir grįžo prie mano lovos. Aš greitai atsisėdau ir pradėjau trauktis kuo toliau nuo vaikino. Jaučiau kaip mano visas kūnas drebą iš baimės, o akys prisitvenkė surių ašarų. Žinau, kad po akimirkos pravirksiu, bet iš visų jėgų stengiausi nuo to susilaikyti.

- Prašau, neskriausk manęs. - žvelgdama į Mr.Styles tyliai sumykčiojau.

- Tu man nepaklusai Anastasija. - papūrtė savo garbanotą galvą vaikinas. - Nusižengiai taisyklėms, tad nusipelniai bausmės.

- Prašau nereikia. - jaučiau kaip kelios ašaros nusirita mano skruostais.

- Pirmą, tu atsikalbinėjai prieš mane, -sakstydamasis savo baltus marškinius, prabilo Mr.Styles. - Vartei akis, kas yra nemandagu, priešinasi man ir spyriai man į tarpkojį. Galėčiau vardint ir vardint tavo nusižengimų sąrašą, bet tavęs laukia bausmė.

- Aš atsiprašau.- virpančiu balsų patariau. - Tik neskriausk manęs.

- Pasakyk, bent vieną priežastį, kodėl turėčiau taip nesielgti. - kilstelėjo savo antakį Mr.Styles.

- Tai skaudina mane. - nuleisdama akis į savo virpančias rankas, sušnabždėjau.

- Ir kodėl tu manai, kad man tai rūpi? - nusivilkdamas savo baltus marškinius ir numesdamas ant žemės, paklausė Mr.Styles.

Neturėdama ką daugiau pasakyti, sėdėjau nuleidusi akis į savo pirštus, kol nepajaučiau savo lovą įdumbant. Nedrįsau pakelti akių į Mr.Styles, bet jis savo pirštais suėmė mano smakrą ir pakėlė mano galvą.

- Nekandžiok savo lūpos Anastasija. - suurzgė vaikinas ir aš atleidau savo dantis nuo jos. - Tai mane blaško.

Mūsų veidus skyrė vos keli centimetrai ir man darėsi labai nejauki šitaip būti arti jo.

Tik vienintelio vaikino tokį artumą mėgau.

Drebėdama nuo šitokio Mr.Styles artumo, tyliai įkvėpiau ir užmerkiau savo akis, vaikinui švelniai pirštais perbraukus man per skruostą.

- Tavo oda tikrai pati švelniausia. - toliau pirštais glostydamas mano skruostą prabilo Mr.Styles. - Norėčiau isbučiuoti kiekvieną jis lopinėlį.

Tyliai aiktelėjau nuo šitokio vaikino žodžių ir sutrikusi pažvelgiau į jo visiškai ramu veidą.

- Bet tavęs laukia bausmė. - klastingai nusišypsojas ištarė ir man nespėjus susigaudyti, pakelė mane nuo lovos.

Priėjas prie lovos galo, atsisėdo ant krašto ir tvirtai mane laikydamas persivesti per savo kelį. Jis vieną savo koją permetė per mano kojas ir prispaudė jas, kad nejudėčiau. Aš pradėjau muistytis bandydama ištrūkti, bet garsiai aiktelėjau kai netikėtai Mr.Styles delnas susidūrė su mano užpakaliu.

- Delnus įremk į grindis.- įsakė vaikinas, ir aš nenorėdama jo dar labiau supykdyti, padariau kaip buvo lieptą.

- Ką tu ruošiesi daryti? - išsigandusi paklausiau.

- Bausiu tave. - tarsi tai būtų įprastas dalykas jam, ramiai ištarė. - Manau šį kartą apsiribosime šešiais.

Kaip suprasti?

Į mano nebylų klausimą buvo atsakytą. Mr.Styles ranka pakilo ir jo delnas skaudžiai susidūrė su mano užpakaliu.

- Ai! - suinkšciau skausmui perliejus mane.

- Skaičiuok Ana, nes kitaip mūšių dar ilgiau. - piktai suurzgė vaikinas.

- Vienas. - drebančiu balsų tariau.

Vaikinas be jokio perspėjimo trenkė per mano užpakalį dar kartą priversdamas mane užmerkti akis ir nuleisti galvą.

- Du. - suinkšciau.

Su kiekvienu Mr.Styles kirčiu, mano kūnas krupčiodavo, o iš akių veršdavosi vis daugiau ašarų ir jos lėtai risdamosios skruostais, kapsėdavo ant žemės. Savo nagais iš to skausmo, drąskiau kambario grindis.

- Šeši. - Mr.Styles trenkus per mano užpakalį paskutinį kartą, sukukčiojau nebegalėdama daugiau savyje laikyti raudos.

Po akimirkos pajaučiau kaip esu švelniai paguldoma ant lovos, o Mr.Styles atsisėda šalia.

- Ne...neliesk manęs. - sukukčiojau įsikniaubdama veidu į pagalvė.

- Anastasija... Aš... - Pirmą kartą išgirdau užsikertant Mr.Styles.

- Prašau palik mane vieną. - verkdama ištariau.

- Atnešiu tau vaistų nuo skausmo. - pakeldamas nuo lovos sumurmėjo vaikinas ir garsiais trenkdamas kambario durimis, paliko mane vieną.

_________________

Nauja dalis merginos. Nežinau ar viskas gavosi gerai, bet tikiuosi tiks :D Pasistengiau parašyti ilgesnė dalį...