Purvinas Žaidimas

2 skyrius

Anna Clark:

Sėdėjau kambaryje ir varčiau nereikšmingus žurnalus. Išgirdus durų skambutį nusileidau į apačią.

- Zayn?- išgirdau sutrikusi tėčio balsą.

- Tėti, tai dėl projektinio darbo.- menkai šyptelėjau, jis linktelėjęs paliko mus dviese.

- Eime į mano kambarį.- atšiauriai tariau ir užlipau laiptais atgal į viršų.

Įėjus į kambarį nupėdinau iki kompiuterio ir laukiau ateinančio Zayn. Įėjus Zayn į kambarį, jis atsisėdo ant lovos.

- Taigi mūms reikia detaliai įvardyti kas yra gyvenimo paradoksas.- tariau.

Pažvelgiau į Zayn. Jis kažką naršė telefone.

- Zayn!- sušukau.

- Kas tau yra?- jis suraukė antakius.

- Palik savo kekšes ramybėje ir pradėk kada nors mokytis.- pašaipiai tariau.

- Caitleen nėra kekšė.- tarė jis.

- Na ji pigi prekė.- tariau.

- O tu brangi?- jis skardžiai nusijuokė.

- Nesakau, kad esu brangi, sakau, kad nesu panaudota.- tariau.

- Tai gal tave reiktu panaudot?- jo veide atsirado šmaikšti šypsena.

- Tu net neįsivaizduoji kaip aš tavęs nekenčiu.- tariau.

Pažvelgiau į jo tatuiruotes esančias ant rankų.

- Ar turėčiau sunerimti, kad mane nužiūrinėji?- jo klausimas mane išblaškė.

- Ką? Rimtai?- nusijuokiau.

- Tu mane tikrai nužiūrinėjai.- jis pareiškė.

- Ne aš to nedariau, aš tiesiog nesuprantu kam tiek tatuiruočių.- patrukčiojau pečiais.

- Tai ne tavo reikalas.- jis tarė.

- Aš ir nenoriu žinoti.- pavarčiau akis.

- Tu smalsi, tu viską visada nori žinoti.- kalbėjo jis.

- Tu apie mane nieko nežinai.- tariau ir nukreipiau akis į kompiuterį.

- Kai esi rimta atrodai karštai.- jis pažvelgė į mane.

- Šiknius.- sumurmėjau.

- Juokauju tu tikrai būni karšta kai persirenginėji.- jis nusijuokė.

- Ar tu mane stebi?- suraukiau antakius.

- Ir ne tik.- jis pakilnojo antakius.

- Tu tikras iškrypėlis.- piktai tarstelėjau.

- Vaikino prigimtis yra būti iškrypėliu.- tarė jis.

- Ne, tai tavo bruožas.- tariau ir atspausdinau reikiamą tekstą.

- Manai Joe yra ne iškrypėlis?- jis susiraukė.

- Na jis ne toks kaip tu.- tariau.

- Žinai aš nesuprantu kaip jis tvardosi, tavęs nepatvarkęs.- jis nužvelgė mane.

- Paprasčiausiai jis myli mane.- tariau.

- Jūs merginos tokios naivios.- jis nusijuokė.

- Tai tu taip manai. Nurašyk ši tekstą.- padaviau jam lapą su tekstu.

Jis pagriebė lapą ir pasiėmęs rašiklį, taip pat tuščia popieriaus lapą, ir pradėjo rašyt.

- Tikiuosi rašyt moki.- nusišypsojau.