„- Aš vis galvoju, ką bendro turi 1994 metai gegužės 9-toji su Voldemortu? Jis atgavo savo galias, tik tai 1995- metais birželio mėnesį per Trikovės turnyrą. Tai negali būti, jo asmeninis pragaras...
- Hermiona, - atsisuko, pertraukdamas mane Kajus...
Hario Poterio ir Vampyrų dienoraščių gerbėjams pristatau naują istoriją.
Kas nėra žiūrėję Vampyrų dienoraščių, skaitant problemų nesukels, nes Kajaus Parkerio istorija bus perpasakota iš naujo. Istorija nebus susijusi su vampyrais ir vilkolakiais, labiau su magiškuoju pasauliu.
Kas yra matę TVD 6 sezoną, jau žino kas yra Kajus. Šioje istorijoje vietoj Bonės ir Deimono, Hermiona atsidurs mistiniame kalėjime.
Kas nežino, kas tas Kajus Parkeris, mano istorijoje su juo susipažinsite :)
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Sėdėjau miške šalia palapinės apsigobusi šiltu pledu. Nuo laužo sklindanti šiluma, bent šiek tiek mane šildė. Atsirėmusi į medžio kamieną skaičiau Ritos Nepasėdos parašytą knygą „ Albo Dumbulduro gyvenimas ir melas". Ši knyga gulėjo Batildos svetainėje, todėl prigriebiau ją. Turėjau silpnybę knygoms, todėl įsidėjau dar dvi.
Skaičiau knygą ir negalėjau tikėti ką joje rašo apie mūsų mirusį direktorių. Jeigu mano geriausias draugas perskaitys, tikrai nusivils, nes šioje knygoje Dumbuldoras vaizduojamas ne kaip geraširdis, ledinukus mėgstantis burtininkas.
Kaip bebūtų, ši knyga bent šiek tiek prablaško ir nereikia galvoti apie Ronį Vizlį, kuris mus paliko ir tenka vieniems ieškoti horokrusų. Dar niekaip neradome būdo, kaip sunaikinti Salazaro Klastuolio medalioną. Jaučiu iš Hario spaudimą, bet aš stengiuosi iš paskutiniųjų rasti būdą kaip sunaikinti Voldemorto sukurtus Horokrusus.
Nebegalėdama daugiau skaityti Nepasėdos rašlevos, padėjau knygą į šalį ir išsitraukiau kitą aptrinta odiniu viršeliu. Apžiūrėjau knygą iš abejų pusių ieškodama pavadinimo ir autoriaus, tačiau neradau. Atvertusi pirmus puslapius irgi nieko neradau. Permečiau akimis lapus, kuriuose buvo nemažai informacijos apie nežinomus burtus ir objektus. Nieko panašaus Hogvarsto bibliotekoje man neteko skaityti.
Sustojau knygos viduryje, nes atkreipiau dėmesį į tekstą ir negalėjau patikėti. Perskaičius kelis kartus apie šį stebuklingą prietaisą, kas įdomiausia, aš žinau, kur šį prietaisą rasti.
„ Dominuojantysis, tai mistinis reliktas, kuriuo pasitelkus galima įkalinti asmenį į jo asmeninį pragarą, kitaip dar vadinamu „kalėjimu"."
Apačioje puslapio buvo nupieštas metalinis prietaisas, maždaug delno dydžio apskritimas su mažyčiais krumpliaračiais ir mechanizmais.
-HARI!!!, - šuktelėjau savo draugo vardą, o jis iškišo savo galvą iš palapinės.
- Kas atsitiko, Hermiona?, - susirūpinęs paklausė, o aš pasukau galvą į savo draugo pusę, kurio tamsūs plaukai vėl buvo ataugę, nors nesenai jį apkirpau.
- Man atrodo radau būdą, kaip amžiams atsikratyti Pats žinai kieno, - tariau laiminga. Haris pasitaisė ant nosies galiuko nuslydusius akinius ir priėjęs prie manęs, atsirėmė prie kito medžio kamienos. Aš jam padaviau knygą ir jis pradėjo skaityti tą patį puslapį, kurį prieš tai skaičiau.
- Šią knygą paėmiau iš Batildos namų, - tariau susijaudinusi, - Tą mistinį reliktą esu mačiusi anksčiau, kai trečiame kurse profesorė Makgonagal davė Laiko atsuktuvą. Ji iš savo stalčiaus išsitraukė ir šį prietaisą su kitais magiškai daiktais.
- Ką tuo nori pasakyti, Hermiona?, - pakėlė žalias akis nuo puslapių.
- Noriu pasakyti, kad jeigu mums nepavyks nužudyti Pats žinai kieno, galėsime jį įkalinti jo asmeniniame pragare.
- Bet kaip tas neaiškus pasaulis išvis susikūrė?, - jo veidas rodė susirūpinimą.
- Nežinau, nes dar neteko tuo domėtis. Bet koks skirtumas, svarbiausia jį išsiųsti į kitą pasaulį ir šioje knygoje parašyta, kaip tai padaryti.
Dar kartą tyliai Poteris skaitė tą patį puslapį ir laukiau jo nuomonės.
- Bet šitiems burtams atlikti reikalingas saulės užtemimas, kuris retai pasitaiko, - pastebėjo draugas.
- Arba šie burtai suveiks vidurnaktį, - pasakiau savo variantą,- Esu skaičiusi apie saulės užtemimo galią ir kokia suteikiama energiją. Tačiau domėjausi, kad lygiai vidurnaktį kelias akimirkas tokią pat energija suteikia ir mėnulis.
- Kas tas Dominuojantysis?
- Tai lyg raktas į tą kalėjimą. Su juo gali atidaryti portalą ir įkalinti kitoje dimensijoje.
Kurį laiką, kelis kartus skaitė tas pačias pastraipas, o aš nekantriai laukiau Hario atsakymo. Aš visada buvau prieš nežinomus burtus, bet jeigu jie apsaugotų mano draugus nuo mirties, esu pasiryžusi juos išbandyti.
- Vistiek mes turime laikytis Dumbuldoro plano, - atkirto, - Sunaikinsime horokrusus ir baigsime amžiams su juo.
- Bet jeigu Dumbuldoro planas nepavyks?, - klausiau, nes giliai viduje žinojau, kad mes rizikuojame savo gyvybėmis ir mūsų draugų taip pat.
- Turi pavykti, - paėmė Dumbuldoro biografinę knygą, kuri gulėjo ant žalios samanos, - Ir šią knygą paėmei iš Batildos namų?
- Taip, - tyliai prabilau, - Perspėju, kad bus nemalonu ją skaityti.
Tačiau jis manęs neklausė ir pasinėręs į knygos puslapius skaitė. Mačiau, kaip jo veido išraiška nugrimzdo į nusivylimą, o mane tai dar labiau neramino.
