Lucy
- Ką renkiesi, tiesą ar drąsą?-Paklausė Eleanor.
- El, nemanai, kad tai vaikiškas žaidimas?-Atsiduso Grace ir ruošėsi atsistoti, bet El ją sustabdė, suimdama jos riešą ir vėl pasodindama.
- Ša Martinez.-Suurzgė El piktai pažvelkdama į ją. Grace atsiduso ir pavartė akys. El nusišypsojo ir atsisuko į mane.-Tai ką renkiesi?
- Tiesą.-Atsakiau kiek nusišypsodama dėl savo sprendimo, nes jeigu išrinkčiau drąsą, El mane ilgai kankintu.
El susiraukė, bet paskui nusišypsojo nieko gero nežadančią šypseną.
- Ar tai tiesa, kad tu myli Harry?-Paklausė El ir Grace prunkštelėjo. Mano skruostai įgavo raudoną spalvą. Grace viską papasakojo El tad ji žino apie mūsų bučinį. Aš Harry ne myliu.
- Ne.-Papurčiau galvą.
- Nagi... Bent simpatiją jam jauti?-Paklausė Grace ir pakilnojo antakius.
- Ne, ne ir ne.-Tvirtai atsakiau ir atsistojau. Išėjau iš 'mano' kambario.
Nusileidau į apačią. Nuėjau į virtuvę ir pasiėmiau nuo stalo obuolį. Kruopščiai nuploviau ir atsikandau.
Išgirdau be artėjančius žmogaus žingsnius. Atsisukau ir išvydau Louis su dveis šampano buteliais. Jis net nepastebėjo manęs, nes buvo susimąstęs. Žiūrėdamas į grindys ėjo link stalo.
- Labas, Lou.-Pasisveikinau ir atkreipiau jo dėmesį. Jis pakėlė akys ir nusišypsojo.
- Claire.-Tarė ir pastatė butelius ant stalo. Atsisėdo ant kėdės tad atsisėdau šalia jo.-Aš noriu tave pakviesti į vakarėlį.-Pasakė ir sukando apatinę lūpa.
- Gerai. Aš nieko prieš.-Šyptelėjau ir stojausi, bet jis mane sulaikė.-Kas nutiko?
- Ten bus Zayn.-Pasakė ir kiek susiraukiau.-Su mergina.-Atsidusau su laisva ranka nubraukiau pirštu ašarą.-Tu dar jį myli?
- Ne. Jis gyvulys. Jis mane metė vien dėl to, kad buvau Harry namuose. Jam net nerūpėjo, kad aš galėjau mirti, uždusti dūmais... Mane rado be sąmonės! Bet jam tai nerūpėjo...-Liūdnai atsidusau ir nubėgau į svetainę. Pagriebiau odinę striukę ir išbėgau iš namo.
Užsimečiau gobtuvą ant galvos, nes dabar lyjo. Man patinka lietus, nes jis paslepia mano ašaras, sumaišydamas jas su lietaus lašais. Žmonės einantis pro šalį, net nepastebi, kad aš verkiu. Kodėl aš verkiu dėl to niekšo? Jis eilinis... Turiu pamiršti jį...
- Labas.-Pasisveikino su manim vyriškas balsas. Pakėliau akys ir išvydau jauną vaikiną.
Tylėjau.
- Aš Max Donovan.-Pasakė ir ištiesė ranką. Suemiau jo plaštaką.
- Claire Peterson.-Nusišypsojau ir atleidau jo plaštaką.-Atleisk, bet aš turiu eiti.
- Iki pasimatymo.-Mirktelėjo ir išėjo. Atsidusau ir ėjau toliau.
Nuėjau į parką. Parke žmonių nebuvo. Nuo medžių krito lietaus lašai. Visur buvo šlapia. Lietus nenustojo lyti. Atsisėdau ant šlapio suoliuko susikeldama kojas ir apkabindama kelius. Man buvo kiek šalta, nes aš buvau su šortukais vasariniais, nors dabar buvo ruduo.
Nors Zayn mane mušė, kankino, prievartavo, kažkodėl aš jį mylėjau. Nežinau kodėl. Meilė kvailas dalykas. Daugiau niekada neįsimylėsiu.
Lietus nustojo lyti. Atsistojau ir nusimečiau gobtuvą. Ėjau parko takeliu priėidama nedidelį ežerą. Kodėl aš jo nepastebėjau ankščiau?
Atsisėdau ant šlapios žolės ant kranto. Vanduo buvo ramus.
- Claire.-Išgirdau tą duslų balsą. Atsisukau ir išvydau Harry.-Ką tu čia veiki?-Paklausė jis prisėsdamas prie manęs.
- Kodėl tu čia?-Paklausiau nuleisdama akys į vandenį.
- Aš...-
- Ar tu gailiesi, kad pabučiavai mane?-Paklausiau pakeldama akys į jį.
- Tiesą pasakius... Taip.-Sumurmėjo paskutinį žodį.
- Puiku.-Atsidusau ir atsistojau. Jis taip pat atsistojo.
- Gailiuosi, nes man patiko ir noriu vėl tave pabučiuoti.-Jis staigiai suėmęs už mano liemens prisitraukė prie savęs ir sujungė mūsų lūpas. Aš atsakiau į bučinį. Mano rankos apsivijo jo kaklą ir prisitraukiau jį arčiau. Jo lūpos dingo nuo manuju.
Zayn atplėšė Harry nuo manęs ir trenkė jam su kumščiu per žandikaulį. Harry veidas persikreipė, bet jis greitai susigaudė ir trenkė atgal.
- Gana!-Surikau ir atsistojau tarp jų. Jie abu du stipriai suspaudė kumščius ir stebėjo vienas į kitą.-Zayn, tu pats mane metei, tad dink iš mano gyvenimo.-Pasakiau ir pajutau stiprų smūgį per skruostą.
- Tu man neisakinek! Aš spręsiu iš kieno gyvenimo dingti, o kieno gadinti toliau!
Nuomonių ((:
