-Viskas gerai?-sunerimstu ir padedu puodelį ant naktinio staliuko.
-Taip,-šypteli bei atsisėda šalia manęs.-Tavo akis spindi. Manau turi temperatūros.
-Turbūt,-atsidustu.
-Pamiegok. Vakare atvažiuos tavo tėvas.
-Gerai,-linkteliu labiau įsitaisydama.-O tu? Miegosi?
-Taip. Man reikia poilsio taip pat,-nusižiovauja.
Nedrįstu jam pasiūlyti likti su manimi, todėl tiesiog stebiu jo rudas akis, kurios dabar atrodo tokios pavargusios. Zayn atsidusta ir atsisėda prie manęs.
-Negali galvoti apie mane, kaip apie vaikiną. Nežinai daug ko apie mane. Aš pavojingas tau. Tu susirasi sau tinkamą vaikiną, bet tai nebusiu aš. Dabar galbūt tu ir manai, kad esu tinkamas tau, bet kai sužinosi viską apie mane, pakeisi savo nuomonę.
-Tai papasakok man dabar,-paprašau.
-Negaliu,-sumurma,-o dabar miegok.
Nieko nebesakau. Nusisuku į kitą pusę bei apsikabinu pagalvę. Nenoriu visada likti kvailės vietoje. Jo niekada nesuprasiu. Viena minute jis mane bučiuoja ir sako, kokia aš graži, o kita jau bando man pasakyti, kad nenori manęs. Išgirstu, kaip užsidaro mano kambario duris, kas reiškia jog jis išėjo. Galbūt taip geriau. Galbūt man reikėtu paklausyti jo patarimo ir nebegalvoti apie jį, kaip apie vaikiną. Vis dėl to jis už mane vyresnis tikrai keliais metais ir aš vis dar neatsikratau minties, kad jis turi merginą.
Pabundu nuo riksmų sklindančiu iš apačios. Aš ir vėl užmigau to nepajusdama. Pasitrinu akis bei lėtai atsistoju. Jau turbūt apie pietus. Praveriu kambario duris išgirsdama vėl rėkimą tik šįkart Zayn. Kas čia vyksta? Keliais laiptais nusileidžiu žemyn ir atsisėdu.
-Man nepatinka, kad šita mergše čia yra! Kodėl iš vis ji čia?!-surėkė Zayn mama.
-Nes aš daviau pažadą ją apsaugoti. Žinai kiek laiko turėjau ieškoti jų, kad galėčiau tai įvykdyti?!
Zayn? Ką jis turi omeny sakydamas, kad ieškojo manęs ir mano tėčio?
-Lukas pats turi su tuo susitvarkyti, o ne tau užkrauti tai!-vėl tos ponios riksmas.
Kas tas Lukas? Nesu apie jį nieko girdėjusi. Ne jau tai dar viena nelaimė? Man jau nusibodo visos tos staigmenos ir paslaptis. Arba dabar viską išsiaiškinu, arba toliau galėsiu klausytis žeminimu ir įsakymų.
Įkvėpusi oro nulipau laiptais ir nuėjau į svetainėje, kurioje ir buvo Zayn su ta moterimi.
-O ir kas gi nusileido,-sarkastiškai taria Zayn mama.
Susiraukusi pasižiūriu į ją. Ta moteris pradeda mane erzinti. Jei ji mano, kad gali mane žeminti, tai labai klysta. Nebusiu kažkokia pastumdėlė. Ji manęs net nepažįsta, tai kokio velnio ji nekenčia manęs? Pasižiūriu į Zayn, kurio akis geltonos, o kūnas įsitempęs.
-Zayn, kas vyksta?-klausiu.
-Deqiun eik į viršų,-jo balsas sušvelnėja, o akis tampa vėl rudos spalvos.
-Neisiu, kol nepaaiškinsi kas čia vyksta ir kodėl šita moteris vėl kiša mane į jūsų reikalus?
-Nes dėl visko kalta tu. Nesuprantu kuom tu patikai jiems dar net negimusi,-šnipšteli ji.
-Mama užsičiaupk,-suurzgė Zayn.
Sutrikusi bandau atkartoti jos žodžius savo mintyse. Patikau jiems dar negimusi? Kas per velnias čia vyksta?
-Zayn paaiškink man. Kodėl ji kalba tokias nesąmonės ir kuo aš čia esu dėta? Ne jau jūs mane jau ilgiau pažįstate?-susiraukiu.
Esu pasimetusi ir pikta. Nesuprantu kas dabar vyksta ir kodėl šitas vaikinas vis labiau man meluoja. Noriu rėkti ant jo ir trenkti kelis kartus, bet stoviu ir laukiu jo atsakymų. Atsakymų, kuriu jau senai laukiu.
-Aš negaliu tau atsakyti. Prašau Deqiun eik į savo kambarį,-atsiduso.
-Noriu namo. Parvežk mane namo,-paliepiau.
Zayn mama triumfuojančiai įsišiepė parodydama, kad ji to ir siekė. Gyvatė.
-Ne. Eini į savo kambarį antraip nunešiu,-štai ir piktasis Zayn pasirodė.
Sukryžiavau rankas dar labiau susiraukdama. Nekenčiu, kai jis man vadovauja. Toks jausmas lyg neturėčiau savo nuomonės.
-Priversk,-pašaipiai tariau, bet viduje žinojau, kad tai tik dar labiau jį supykdys.
-Užsispyrusi boba,-suurzgė, o tada priėjęs prie manęs persimetė per petį.
-Zayn!-suklykiau.
Jis pliaukštelėjo man per užpakalį ir pradėjo lipti laiptais. Nesimuisčiau, nes žinojau, kad tai beprasmiška. Kaip aš nekenčiu valdingojo Zayn! Tada jis būna tikras šikšnius ir idiotas. Nors jis beveik didžiąja laiko dalį būną toks.
Vos jam įėjus į mano kambarį buvau numesta ant lovos. Kas jis mano esąs? Nesu kažkokia šiukšlė, kuria jis gali mėtyti.
-Žinai esi labiausiai užsispyrusi bobą visame pasaulyje,-suurzgė.
-O tu esi stuobrys ir melagis!-surėkiau ant jo pašokdama nuo lovos.
Šįkart aš jam nepasiduosiu. Jei reikės ir užvažiuosiu per jo kvaila makaule.
-Prabilo tobulybė!
Nebijojau šįkart jo rėkimo ir jo paties. Žinojau, kad šįkart turiu pastovėti už save. Neleisiu jam daugiau manęs mulkinti. „Pasakė mat." Pasišaipo mano sąmonė.
-Oi atleiskite pone Malik, kad nesu tokia nuostabi, kaip jūs!-užrėkiau.
Turbūt jo mamai girdėti mus besipykstančius yra šventė. Nekenčiu tos moters.
-Eini miegoti!
-Tu man ne tėvas!
-Eini miegoti, nenoriu šiandien daugiau tavęs matyti!-suurzgė.
Nusijuokiau iš jo žodžiu ir pasistiebus trenkiau jam antausį. Iš kart geriau pasijutau. Galėčiau tai pakartoti dar karta, bet manau šiam kartui užteks ir tiek sprendžiant iš Zayn išraiškos. Jis susiėmė už žando ir susiraukęs pažiūrėjo į mane. Tegul jis žino, kad ir aš galiu būti pikta.
-Žvėris,-suburbėjo.
-Parveži mane namo,-sukryžiavau rankas.
-Ne,-trumpai atsakė ir jau sukosi eiti, bet sugriebiau jam už rankos.
-Tu negali manęs čia laikyti. Jei aš noriu namo, tu mane privalai parvežti.
-Aš neprivalau daryti ką tu nori. Esi mažas vabalėlis šiame gyvenime. Visiškai nieko verta. Jei manai, kad jau esi kažkuo ypatinga, nes tave saugome, tai labai klysti. Esi tik rakštis užpakalyje,-sušnypštė.
Paleidau jo ranka ir apšalusi atsitraukiau per kelis žingsnius nuo jo. Bandžiau suvaldyti besiveržiančias ašaras, bet nelabai kas sekėsi. Jis laiko mane šiukšlė.
Atsirado kažkoks Lukas. Kaip manote, kas jis toks? O kaip jums Zayn elgesys? KOMENTUOJAME!!
DU LIEST GERADE
MOONS (Z.M.)
FanfictionVisi žinojo, kad mieste Zayn pavojingiausias. Jo noras skriausti kitus yra didesnis, už bet kurio nors kito. Malonumas, kurį jis jaučia matydamas savo aukos skausmą, verčia jį pasijusti galingu. Žmonės apkalbinėjo jį, kūrė gandus versdami jį dar did...