Visi žinojo, kad mieste Zayn pavojingiausias. Jo noras skriausti kitus yra didesnis, už bet kurio nors kito. Malonumas, kurį jis jaučia matydamas savo aukos skausmą, verčia jį pasijusti galingu. Žmonės apkalbinėjo jį, kūrė gandus versdami jį dar did...
Ops! Esta imagem não segue nossas diretrizes de conteúdo. Para continuar a publicação, tente removê-la ou carregar outra.
Jis laiko mane šiukšlė. O ko galėjau tikėtis iš jo? Nieko. Zayn apsisukęs išėjo iš mano kambario, o aš atsisėdus ant lovos nusivaliau ašaras. Jis jau kelinta karta man panašius žodžius sako, bet aš niekada nepasimokiau. Šis kartas bus kitoks. Turėjau suprasti, kad jis tik nori manimi pasinaudoti ir atsikratyti, o aš kaip kvailelė pradėjau jausti jam simpatiją. Nesistengsiu daugiau su juo bendrauti. Pavargau būti įžeidinėjama. Jei jis nenori būti draugais, tai ir aš nenorėsiu. Taip bus geriau. Iškentėsiu visa tai, o paskui išvyksiu pas mama. Derėtu man jai paskambinti.
Susiradau savo telefoną ir surinkau mamos numerį. Nežinau kiek dabar ten valandų, bet tikiuosi ji nemiegos. Paspaudžiau skambinti ir prisidėjau telefoną prie ausies.
-Klausau,-pasigirdo mamos balsas.
-Labas,-nedrąsiai tariau.
Jau senai su ją nekalbėjau. Net nežinau ar ji nori bendrauti su manimi.
-Deqiun?-mamos balse pasigirdo džiugesio gaidelė.
Tikiuosi man nesivaidena. Labai jos pasiilgau ir tikrai noriu bendrauti su ją.
-Taip mama.
-Dieve brangus. Brangute, kaip senai girdėjau tavo balsą. Kaip tau sekasi?
-Nežinau net. Vyksta keisti dalykai,-atsidusau.
Galbūt mama žinos į mano klausimus atsakymų?
-Kas nutiko?-sunerimo.
-Mama, ar žinai koki nors susitarimą tarp mano tėčio ir Malik šeimos?-paklausiau.
-Malik? Nesu apie juos girdėjusi. Kas vyksta mažute?-galėjau girdėti mamos balse išgąsti.
Nenorėjau jos išgąsdinti. Aš tik tikiuosi, kad mama padės man sužinoti viską ir galbūt ištrukti iš čia.
-Nežinau mama. Mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai atsikraustėme su tėčiu į Londoną. Atsirado toks Zayn Malik. Jis visiškas kontrolės maniakas ir vis kažką slepia nuo manęs, kaip ir tėtis. Esu lyg paukštelis narvelyje,-susigraudinus tariau.
-Brangute, tik tu neverk. Aš susisieksiu su Edvardu ir pasistengsiu sužinoti kas vyksta. Jei taip ir toliau vyks aš pasiimsiu tave pas save į Niujorką.
-Niujorką? Maniau gyveni Kanadoje.
-Prieš dvi savaitės išsikrausčiau iš ten,-atsiduso ir galiu lažintis, kad pavartė akis.
-Išskyrei su Aleksu?
-Tai dabar nesvarbu. Kalba eina apie tave ir tavo gyvenimą. Aš dabar nutrauksiu su tavimi pokalbį ir bandysiu susisiekti su Edvardu. Jis turės man rimtai pasiaiškinti.
-Palauk,-sustabdžiau ją,-turiu tau klausimą. Kodėl kartu manęs nepasiėmei?
-Tau jis nesakė?-pasigirdo aiktelėjimas iš jos pusės.
