Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

16 dalis*

Pagaliau išaušo tas rytas kaip prasideda žiemos atostogos. Dvi savaitės jokių mokslų ir mokyklos. Pasirodo aš rimtai peršalau, nors vakar tai ir atrodė tik nekaltas melas, bet šiandien matau jo pasekmes. Gerklę skaudą siaubingai ir vos tik pabandžiau prakalbėti nesugebėjau, nes labai užkimau. Mama taip ir sakė" pamatysi, visas šitas grožis tau išeis per gerklę" . atsikėlusi nuo lovos pirma į nosį įsilašinau vaistų nuo slogos, nosis buvo žiauriai užkimšta, net negalėjau įtraukti vaistų, tačiau jau po kelių minučių pagulėjus užvertus galvą kažkiek prasimušė. Susitvarkiau pasišukavau ir iškarto griebiau rankine, nes reikėjo kuo greičiau važiuoti pas gydytoja, vis dėl to taip užkimti ne juokai. Pasirodo tėvai išvažiavo apsipirkti kalėdom ir paliko raštelį. Taigi mano paskutinė viltis El, tyliai įžengiau į jos kambarį, o jos dar ten nebuvo. Keistą, nes ji visa laiką grįžta nakvoti namo, sumaigiau jai žinute kur ji ir gavau tokį atsakymą El:Aš likau nakvoti pas Dani, namo grįšiu po valandos. Aš:Okey, raktai gulės kaip visada, man reikia trumpam išlėkti. Ką gi, dabar paskutinė mano viltis Lou, tikiuosi jis vakar nelabai padaugino ir galės vairuoti

Aš:Labas rytas xoxo kaip miegojai? Ir ar išvis miegojai? Lou: Labuka, miegojau ir jau atsikėliau, kaip tik galvojau važiuoti pas tave xxx Aš: puiku, būčiau labai dėkinga jei paskubėtum, nes man skubiai reikia pas daktarą, tik neišsigąsk. Lou: busiu po 5 min

Žinoma jis išsigando, nuo jo iki manęs su mašina maždaug 15 min, o jis čia planuoja spėti per 5 min, tai beveik neįmanoma. Laukdama Lou nusprendžiau pasidaryti arbatos kuri padėtų numalšinti gerklės skausmą nors kažkiek. Vos tik arbatinukas baigė virti į duris pradėjo kažkas labai stipriai belstis, na jis tikrai spėjo per 5min, jau norėjau šaukti, kad atidaryta, bet mano šaukimas prilygo silpno vėjo putimui(kurio nesigirdi). Vos priėjus prie durų ir jas atidarius buvau užversta šimtų klausimų

-Kas nutiko? Ar tau kažkas blogai? Kodėl tu man nieko neatsakai?,- nervinosi jis ir purtė mane. Aš tuo tarpu uždariau duris ir pasiėmusi jį už rankos nusitempiau į virtuvę, nuo šaldytuvo nusikabinau lipnų lapuką su tušinuku ir pradėjau rašyti : Visų pirmą labas ir tau x. Man nieko blogo nėra, tik peršalau vakar ir praradau balsą, taigi negaliu šnekėti ir norėjau tavęs paprašyti, kad nuvežtum mane pas daktarą, nes nei El nei tėvų nėra namie". Jis nesupratęs paėmė talapuką ir garsiai ji perskaitė

-Tiesa, labas,- šyptelėjo ir pabučiavo mane į žandą,- tu labai blogai jautiesi? Gal temperatūros turi?

Vis dėl to nusprendžiau, kad man neužteks lipniu laukų, taigi pasiėmiau knygute kuria radau stalčiuj ir ten viską rašiau. ( Megan užrašyti žodžiai bus žymimi kabutėmis)

"Manau, kad temperatūros neturiu, tik gerklę skaudą, pabaigsiu gerti arbatą ir galėsim važiuoti. Gal tu nori ko nors?" padaviau jam knygutę

-Ne, ačiū, aš ką tik pusryčiavau

„Tai papasakok ką vakar nuveikėt be manęs šventei? Gal dar kas įdomaus nutiko?",- parašiau ir vėl padaviau jam knygutę

-Nieko nenutiko, tiesa pasakius mane Harry siutino, o kadangi aš tau pažadėjau nieko jam nedaryti, tai išėjau iš ten maždaug po pusvalandžio nuo to laiko kai tu buvai išėjus

„Šaunuolis, didžiuojuosi tavimi xx"

-Žinai tu galėtum, netik rašyti bučkius bet ir iš tikro pabučiuoti,- parodė nuliūdusi veidą vaikinas, kas mane privertė nusišypsoti

„Aš nenoriu tavęs užkrėsti, geriau važiuojam pas daktarą"- jis tai perskaitęs atsikėlė nuo kėdės ir vistiek pabučiavo mane į žandą

-Žinok, pabučiuočiau rimčiau, bet bijau, kad prasižiojus tau skaudės gerklę dar labiau,- nusijuokė

„tai tikrai nuskambėjo „negašlei"",- pavarčiau akis, o jis perskaitęs garsiai nusijuokė

-Pripažįstu, tai tikrai nuskambėjo nekaip,- jis padėjo man užsidėti paltą ir aš uždariusi namų duris ir palikusi raktus po vazonu nuėjau pas Lou į mašiną. Lauke buvo pilną sniego, panašu, kad naktį nemaža pūga buvo, nes pusnis tikrai buvo nemažos.

-Aš, tave norėjau ryt supažindinti su savo tėvais,- iš lempos tarė Lou. Aš greitai griebiau savo knygutė ir didėlėm sapusdintinėm raidėm parašiau:

„TU GAL IŠPROTĖJEI?"

-O dar didesnėm raidėm negalėjai parašyti?- nusijuokė jis, o aš tik kreivai į ji pažiūrėjau tuomet jis surimtėjo ir vėl tarė,- juk tai normalu, kad vaikinas nori savo merginą supažindinti su tėvais

„Ne tai nenormalu. Aš visada sakiau ir sakysiu, kad pažindinti su tėvais reikia tik tada, kad jau visu šimtu procentu esi įsitikinęs, kad draugystė truks ilgiau negu metus, o mes būkim biedni bet teisingi. Mes draugaujam mažiau negu mėnesį ir pažindinti su šeima labai anksti užtenka, kad jie žino, kad mes kartu"-nedaviau jam skaityti savo litanijos kol nesustojom prie pirmo šviesoforo

-Bet su tavo tėvais pažindinausi?- pakėlė antaki šis ir toliau pradėjo važiuoti

„Tu juos jau pažinojai, dar nuo tada, kaip su El lankėt vieną darželį"

-Bet tu supranti, kad aš nepasiduosiu?,- sustojo jis prie ligoninės ir tarė

„O tu supranti, kad aš visada laikausi savo žodžių ir juo labiau nepasiduosiu :D",- jis tai perskaitęs tik nusijuokė ir išlipo iš mašinos. Kartu patraukėm ligoninės link. Gerai, kad laukiamajam beveik nebuvo žmonių tai gydytojas mus žadėjo priimti po keletos minučių

„Užeisi su manim ir pasakysi, kas man yra, nes man jau nusibodo rašyti"- pakišau knygute Lou

-Žinoma, o po ligoninės važiuosim į parduotuvę, apsipirksim ir aš tave slaugysiu visą dieną kol tavo tėvai neišvarys manęs

„Labai mielą, bet tau nebūtiną visą dieną manęs slaugyti, beto nekalbanti aš nekokia kompanionė"

-Tu puiki kompanionė man,- nusišypsojo vaikinas ir saldžiai pabučiavo mane į lūpas

-Megan Calder,- pašaukė seselę ir mes nuėjome pas daktarą

Po ligoninės*

Ką gi, gydytojas sakė, kad tai nieko rimto ir jau ryt turėčiau pradėti kalbėti, o šiandien geriau tylėti visą dieną. Prirašė visokių purškalų į gerklė ir tablečių mes jau parduotuvėje, kad būtu greičiau Lou nuėjo į parduotuve, o aš tiesiai įvaistinę, ten nusipirkau visus reikiamus vaistus ir jau laukiau Lou kuris nešėsi tikrai didelį maišą.

„Tu tikriausiai išprotėjai? Kaip mes tiek visko suvalgysim?"- padaviau jam knygutę

-Ten yra sveikas ir nesveikas mastas, tau reikia vitaminų, taigi juos valgysi, o nesveikas maistas labai lengvai lendą žiūrint filmus,- nusijuokė ir mes patraukėme link automobilio. Kol Lou dėjo maišą į bagažinę, aš parašiau dar vieną raštelį ir padaviau jam

„ Tau nereikėjo taip išlaidauti"

-Viską man reikėjo, tau reikia gydytis, tad važiuojam pas tave ir be kalbų...