Ir vėl gili depresija
Dėl tų žmonių kur nebėra,
Kurių akyse vien tamsa.
Prašau nesmerkit, neskubėkit teisti,
Nieko nepamatę jūs negalit eiti
Ir skųstis, kad tas tą, o tas aną,
Nes jums po*ui, jums tai tik dar viena niūri diena,
O kai kam tai paskutinė jau išaušus
Su*ista paskutinė valanda.
Mane keikė, sakė tu juk ne dama,
Tu tik miesto šiūkšlė gatvėj purvina,
Bet neklausiau aš jūsų, klausiau pati savęs,
Nelaukiau bijodama, kol kas nors padves.
Kovojau už save
Ir už tą, kur
Trys metrai po žeme.
Ir vėl užplaukė ant mėnulio debesis -
Šiąnakt didžiulė pilnatis
Ir mane depresija rakins,
Kad daugiau nebesapnuočiau naktimis.
***
Štai mano tamsios rašliavos. Norit skaitykit, norit - ne, šitai rašiau tik dėl savęs. Nustokit suptis ant virvių...
Nuostabaus viršelio kūrėja Directionerzzz1
YOU ARE READING
Let's Talk About Nothing
PoetryKartais kuriu eilėraščius, dainų tekstus. Nusprendžiau keletą įkelti čia, kadangi vis tiek manęs čia beveik niekas nepažįsta... Dauguma jie tamsūs, bet turiu tai iškelti į išorę, kad nesprogčiau. Highest rank in Poetry #2 Nuostabų viršelį kūrė @Dire...
