Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

25 dalis*

-Bet tu matei, kaip Harry akys pradėjo dar labiau spindėti, kaip tu pasakei, kad jam atleidi?,- klausė El kol mes tolete prausėm rankas

-Na ir kas,- tariau abejingai

-Megan, kiek dar jam meluosi ir slėpsi savo jausmus? Juk tu ji myli taip pat kaip ir jis, pasakyk jam tai, jus tik abu busit laimingesni

-El, ar tu pamiršai ką jis man padarė?

-Neįsižeisk, bet tai nebuvo taip baisu, kaip tu sureikšmini. Jis juk darė tai tam, kad tavęs neįskaudintu

-Aš tai suprantu, bet tu puikiai žinai, kad aš labai užsispyrusi

-Vadinasi tu šiandien pagalvoji ir jam rytoj pasakysi,-su šypsena veide tarė El ir išbėgo iš toleto net nesulaukusi atsakymo. Galbūt gerai būtų jam viską pasakyti, taip nei jis nei aš nesikankintų, bet jei jis mane įskaudins? O gal jis tik nori manimi pasinaudoti? Ne Megan, susikaupk ir nustok galvoti apie tai kas tik blogo gali nutikti, juk yra ir gerų pusiu ir apie jas reikia tik galvoti

-Pagaliau grįžai,- tarė Harry, o El su Lou čia jau nebuvo nei kvapo

-O tie du kur?

-Jie sakė, kad eina pasivaikščioti.- šyptelėjo Harry

-Manau ir man metas eiti

-Ar galiu tave palydėti?- tarė su didele viltimi balse. Jei ir toliau jis bus toks mielas aš tikrai neatsilaikysiu

-Gali,- nusišypsojau jam, o jo veide pasirodė tos žavingos duobutės, kurios vedė mane iš proto. Susimokėję patraukėme išėjimo link. Lauke buvo labai gražu: gatvės apšviestos žibintų ir lėtai krentančios snaigės, tai buvo taip romantiška...

-Labai gražus oras, šiandien,- tariau garsiai

-Labai gražus,- atsakė Harry, o kaip atsisukau, jis žiūrėjo į mane,- Megan ar tu kada galėtum man atleisti taip, kad draugautum su manim kaip su vaikinu?

-Harry, nepasunkink padėties, aš tau atleidau ir kol kas užteks tiek

-Bet ar aš galiu turėti nors mažą viltį, kurios galėčiau laikytis?

-Maža viltį kiekvienas turi, net ir pats blogiausiai žmogus pasaulyje,- tariau, o tik po to pagalvojau ką pasakiau ir jai ir toliau jis manęs taip klausinės aš tikrai galiu neatlaikyti. Tik dabar supratau ir sugebėjau sau pripažinti - aš pamečiau galvą dėl šio vaikino, o mano širdis visa skirta tik jam. Nejaugi tai bus mano pirmoji ir vienintelė tikroji meilė?

-Megan, apie ką galvoji?,- išblaškė mano mintis Harry

-Nieko, tiesiog užsigalvojau,-šyptelėjau ir pastebėjau, kad mes jau netoli mano namų

-Gal galėtume rytoj susitikti?-ištarė Harry mums vis labiau artėjant mano namų

-Nemanau, rytoj planuoju eiti pirkti šeimai dovanų, nes dar nieko neturiu

-O būtum nieko prieš jei palaikyčiau tau kompanija? Be to man pačiam dar reikia nupirkti keletą dovanų

-Aš nieko prieš,- sustojau prie savo namų ir su šypsena veide tariau jam „Megan tvardykis" pagalvojau mintyse

-Megan, aš tau norėjau pasakyti, kad labai džiaugiuosi, kad tu man sugebėjai atleisti ir suteikiai man nors ir maža bet viltį,- tarė tai ir pabūčiavęs mane į kaktą atsisveikino su manim ir nuėjo savo namų link. „Megan, dabar arba niekada, atleisk jam ir būk iš tiesų laimingą" šaukė balsas mano galvoje, o širdis plakė kaip pašėlusi, net nejausdama pradėjau bėgti link Harrio

-Harry, palauk,- bėgau ir šaukiau Harry atsisuko ir kaip aš buvau jau visai šalia jo šokau jam į glėbį ir karštai pabučiavau,- mylių tave ir prašau, niekada manęs neįskaudink

-Niekada gyvenime,- tarė tai ir dar kartą mane karštai pabučiavo, o lėtai krentančios snaigės sudarė ta be galo gražią ir romantišką atmosfera...

Rytas*

Atsikėliau su šypsena veide. Tai tikriausiai pirmas kartas, kada aš jaučiuosi tokia nepaprastai laimingą, net su Lou taip nesijausdavau, o tai tik įrodo, kad Harry yra ta gyvenimo meilė. Žinoma El vakar viską matė ir mus įamžino savo telefone. Tikiuosi aš teisingai pasielgiau įsileisdama jį...

-Megan, Harry jau atėjo,- šuktelėjo El iš apačios

-Ateinu,- pasiėmiau savo kepure su taše ir nubėgau į apačia

-Labas, čia tau,- nusišypsojo ir pabučiavęs mane padavė didelę puokštę rožių

-Nereikėjo taip išlaidauti,- šyptelėjau

-Dėl tavęs dar ne tiek padaryčiau,- nusišypsojo

-Žinau, kad sugadinsiu momentą, bet tai taip mielą,- tarė El, o mes su Harry tik nusišypsojom ir atsisveikinę su El patraukėm į prekybos centrą

-Tai kam tu dar nenupirkęs dovanų?-pasiteiravau kaip jau abu sėdėjome automobilyje

-Mamai su sese ir tu man padėsi išrinkti,- šyptelėjo ir atsisuko į mane

-Tu ne į mane sukiokis, o į kelią žiūrėk

-Aš negaliu nuleisti nuo tavęs akių

-Kad ir kaip tai būtų mielą, bet tu vistiek turi žiūrėti į kelią

-Kaip pasakysit panele,- nusijuokė jis ir atsisuko į kelią, bet staiga....