Visi žinojo, kad mieste Zayn pavojingiausias. Jo noras skriausti kitus yra didesnis, už bet kurio nors kito. Malonumas, kurį jis jaučia matydamas savo aukos skausmą, verčia jį pasijusti galingu. Žmonės apkalbinėjo jį, kūrė gandus versdami jį dar did...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
-Turėsi man papasakoti viską kas pas tave dedasi. Tas Malik tikrai bus prisidėjęs,-suurzgė sukryžiuodama rankas.
Palinksėjau ir nieko daugiau nesakiusi nuėjau paimti Alek užsakymo. Ant padėklo padėjau gruzdintų koldūnų lėkštę ir apelsinų sultys. Paėmusi padėklą į vieną ranką nuėjau prie vaikino, kuris meiliai man šypsojosi.
-Tavo užsakymas,-padėjau lėkšte ir sultys ant stalo.
-Melan jau pasakojo apie kelionę?-paklausė.
-Taip. Aš važiuosiu,-šyptelėjau.
-Šaunu. Aš tikrai džiaugiuosi, jog važiuoji. Bus smagiau visiems,-jo veido vis nepaliko šypseną ir tai tikrai buvo miela.
Jau senokai nemačiau tokio laimingo žmogaus vien dėl to, kad aš kartu busiu. Net mano tėtis tapo kitoks. Jam neberūpi mano jausmai, jam tik rūpi, kaip įtikti Zayn. Tam savanaudžiui niekšui.
-Susitiksime po pietų,-mirktelėjau jam nueidama aptarnauti kitų klientų.
Mano nuotaika geresne žinant, jog žadu pasipriešinti Zayn. Jis nesustabdys manęs ir galiausiai manau pavargs bandyti mane kontroliuoti. Nuo pat pradžių jis buvo kitoks-išskirtinis. Maniau, kad jis tiesiog banditas, bet pasirodo, kad tėtis man melavo. Nors jis visa gyvenimą man melavo, taigi manau lengvai susitaikysiu. Nors man smalsu sužinoti, kokia bus ta paslaptis, bet jau geriau greičiau išvyksiu iš čia, nei kęsiu visa tai.
Mano gyvenimas tapo lyg kokiam filme. Zayn kažkoks neaiškus padaras, o aš auka, kuri stengiasi pabėgti nuo jo. Žinau, manau, jog žinau, kad antgamtiškų būtybių nėra, bet faktas, kad Zayn akis keičia spalvą yra teisingas. Kai jis supyksta, jo akis tampa gelsvos spalvos. Tai itin keista, bet deja internete apie tai nieko nerašo. Galbūt man reikėtu paskaityti knygų? Manau senovės mitologijoje atsiras panašių dalykų. Reikės perskaityti ir miesto legendas. Jei noriu pabėgti nuo jų, turiu sužinoti ką Zayn slepia apie save. Nekenčiu savęs vien dėl to, nes žinau, kad jaučiu jam neabejotinai šiltus jausmus ir nesvarbu, kad jis padarė man daug blogo. Kvaila galva. Jei nežinočiau, kad viskas buvo suplanuota, tai galbūt ir paskambinčiau tėčiui, bet dabar aš negaliu net žiūrėti į jį. Jis melavo man dėl mamos ir manau, tai dėl to susitarimo. Visas šūdas vyksta dėl jo. Ir tada vėl klausimas iškyla: „O kas tai per susitarimas?". Toks jausmas, lyg tai sekios mane visą gyvenimą.
Po ryt man jau aštuoniolika. Kadangi mano gyvenimas kontroliuojamas lyg penkiamečio vaiko, tai manau, neturėsiu savo įsvajoto vakarėlio. Tėtis prieš du metus pažadėjo, kad išvažiuos iš namų ir leis man švęsti, bet dabar aš suprantu, kad tai dar vienas jo melas. Sunku patikėti, kad žmogus, kuriuo labiausiai pasitikėjau išdavė mane, užstatė lyg kokį daiktą ir visiškai nesigaili. Jei ir gailisi jis nebando to ištaisyti. Norėčiau, kad viskas būtu dar prieš mamai išeinant. Tada viskas buvo gerai. Bet aš ištversiu viską ir išvykusi pradėsiu naują gyvenimą. Pamiršiu viską, kad nutiko Londone ir nors ir kaip skaudu, bet nutrauksiu ryšius su tėčiu. Tokių dalykų neįmanomą atleisti. Žmonės tik apsimeta, kad juos pamiršta ir stengiasi negalvoti apie tai, bet širdyje jie kenčia .
-Ar viskas gerai?-prie manęs priėjo Melan.-Tu pabalusi.
-Taip, tiesiog užsigalvojau,-dirbtinai nusišypsojau ir nuėjau paduoti klientams sąskaitą.
Stengiausi nuvyti visus apmąstymus ir susikaupti, bet mintis apie Zayn paslaptis mane žudo. Esu tikra, kad taip lengvai viskas nesibaigs ir nesvarbu ką reikės daryti.
ŠTAIIR PASIBAIGĖ KETVIRTAS SKYRIUS! Prasidės dar didesnis š nei dabar :DKOMENTUOJAME
