Visi žinojo, kad mieste Zayn pavojingiausias. Jo noras skriausti kitus yra didesnis, už bet kurio nors kito. Malonumas, kurį jis jaučia matydamas savo aukos skausmą, verčia jį pasijusti galingu. Žmonės apkalbinėjo jį, kūrė gandus versdami jį dar did...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
WOOP WOOP JAU PENKTAS!!
5 SKYRIUS. 1 DALIS
Važiuojant prie jūros stengiausi negalvoti apie tai ką padarys man Zayn ar tėtis. Pripažinsiu, kad jaučiau šiokią tokią baimę. Zayn yra neprognozuojamas, o tėtis padarys viską, kad tik įtiktų jam. Nors mintis apie pasipriešinimą mane vilioją, bet nežinojimas, kas man nutiks verčia išsigąsti. Deja, noras priešintis nugali baimę ir dabar aš suprantu, kaip gerai pasielgiau.
Mes sustojame prie medinio namelio netoli jūros. Čia graži vieta ir dar vienas pliusas, jog šiandien šilta. Melan pažadėjo paskolinti man maudymosi trikotažą, o Alek rankšluostį. Manau aš patinku jam, bet kad ir koks jis gražus ir mielas, aš negaliu jam jausti daugiau nei draugiškų jausmų. Jis tikrai geresnis variantas, nei Zayn, bet mano durni jausmai to nesupranta.
Eidami link namelio pradedame tartis ką veiksime. Išgirstu tik tiek, jog susidėję daiktus persirengsime ir eisime maudytis. Man tinka. Įėjus į namelį apsidairau pastebėdama daug paveikslų ir užuosdama keptą kiaušinienę. Ar mes čia ne vieni? Klausiamai pažiūriu į Melan ir jį šypteli supratusi apie ką noriu pakalbėti.
-Čia taip pat yra Niall sesuo Denise. Einam supažindinsiu jumis,-pagriebė man už rankos ir neužilgo mes jau buvome virtuvėje.
Mergina, kuria pamačiau buvo pasakiško grožio: šviesus plaukai, mėlynos akis, putlios lupos ir dailus kūnas, kurio pavydėtu daugelis. Jaučiausi prieš mergina tokia bevertėm neturiu nieko kuom galėčiau pasigirti, galbūt dėl to ir esu vieniša.
-Denise susipažink čia Deqiun,-energingai pristatė mane.
Mergina maloniai nusišypsojo ir priėjus apsikabino, kas mane kiek nustebino. Manau ji tikrai bus draugišką asmenybė.
-Malonu su tavimi susipažinti, Deqiun,-nusišypsojo.
Sėdėjau prie laužo ir bandžiau ignoruoti savo vibruojanti telefoną. Jis nenustoja skambėti. Norėčiau jį išjungti, bet bus tik blogiau. Mano mintyse sukiojasi daug minčių apie tai ką man padarys Zayn ir tėtis. Bijau jų. Bijau to ką jie slepia nuo manęs.
Apsidairiau nužiūrinėdama ką veikia aplinkui mane esantis žmonės. Niall ir Melan mielai burkuoja ir bando suskaičiuoti ryškiausiai šviečiančias žvaigždes, Alek stebi banguojančia jūrą ir tyliai niūniuoja, o Denise kalbasi telefonu su savo vaikinų ir pasakojo jam apie tai, kaip stipriai jį myli. Pavydžiu jiems jų gyvenimo. Jie ramiai gyvena ir džiaugiasi kiekviena akimirka, kol tuo tarpu aš skęstu pinklėse ir negaliu pasipriešinti. Kad ir ką bedaryčiau man nepasiseks.
-Einu į tualetą,-perspėju draugus ir pakilusi nuo vėsaus smėlio einu link namelio.
Įeidama į tualetą užsirakinu įsitikindama, kad niekas neatidarys durų. Išsitraukiu savo telefoną ir ignoruodama triženklį praleistų skambučių kiekį surenku tėvo numerį. Neužilgo išgirstu jo išsigandusį, bet tuo pačiu ir piktą balsą.
-Kur esi po velniu? Mes ieškome tavęs,-suurzgia.
-Aš mėgaujuosi gyvenimu, gali nesijaudint Edvardai,-sumurmu pabrėždama jo vardą.
Žinau, kad tai jam bus skaudžiausia. Aš to ir siekiu.
-Sakai kur tu esi?-jo balsas pakyla.
Nieko nesakau, bet tuo pačiu ir nenumetu ragelio. Mano akyse kaupiasi ašaros ir žinau, kad jau greitai jos prasiverš. Esu tokia beviltiška. Net tėtis taip mano. Galiausiai pratrūkstu ir sukukčioju. Durimis nuslystu ant žemės ir apsikabinu savo kelius. Girdžiu tėčio balsą, bet nesuprantu ką jis man sako. Aš taip pasiilgau senojo jo.
-Deqiun...Deqiun,-išgirstu Zayn balsą.
Priglaudžiu telefoną prie ausies sušniurkšdama nosimi. Jaučiuosi tokia palaužta ir nereikalinga, jog kiekviena sekunde jaučiu, kaip smunku į juodą dėmę.
-Deqiun, kur esi?-paklausė.
-Kodėl jūs taip elgiatės?-tyliai paklausiau.-Ką tokio padariau, jog turiu kęsti tavo ir savo tėčio žeminimus? -Nežaisk geriau ir sakyk kur esi,-jo balse girdėjosi pagiežą.
Nenuostabu. Jis visada toks su manimi, o jei ir būdavo tokių akimirkų, kai jis geras, tai būdavo tik vaidyba. Žinau, kad Zayn tik vykdo kažkokį susitarimą, todėl jo kaltinti neturėčiau. Dėl visko kaltas tėtis. Jis įvėlė mane į visą šitą sumaištį, nes jis savanaudis niekšas.
-Ne,-sušnabždėjau.-Aš noriu būti laisva,-mano balsas suvirpėjo ir visa tai nuskambėjo, kaip beviltiškas prašymas.
