1 Dalis

448 40 3
                                    

Mokytoja Tau liepė atsisėsti su manimi.

Buvau labai laiminga, nors ir to neparodžiau.

Tu buvai ne prieš atsisėsti šalia manęs ir dėl šito dalyko maniau, kad mirsiu iš laimės.

Tavo draugai šaipėsi iš to, kad Tu sėdėsi su mergina, bet Tu tik jiems pasakei, kad aš Tau padėsiu.

Atsisukęs į mane pažiūrėjai  savo nuostabiomis akimis ir paklausei manęs:

- Juk padėsi man, ar ne?

- Nepadėsiu. Tu pats turėsi galvoti savo galva. - atsakiau Tau taip, kaip ir daugeliui būčiau atsakiusi, nors ir buvo sunku Tau taip atsakyti.

- Padėsi, padėsi. -nusišypsojai savo nepriekaištinga šypsena.

Maniau, kad ištirpsiu kaip ledas vasarą tirpsta.

Negalėjau Tau atsakyti ko nors rimtu veidu, nes Tu versdavai mane šypsotis.

Tu nebuvai labai protingas, bet ir nebuvai kvailas.

Turėjai savotišką požiūrį į viską.

Mes jau labai seniai vienas kitą pažįstame.

Kažkada net buvome labai geri draugai...

You (Z.M. LTU)Where stories live. Discover now