Pažadėk

17 skyrius

Šoktelėjau dėl cypiančio Ebės balso ir dėl staigaus judesio, susitrenkiau galvą į lovos kampą.

-Pabudome ir kelkimės!

Numykiau,kad duotų dar kelias minutes,bet netikėtai užklotas buvo nutrauktas nuo mano kojų.

-Po pusvalandžio mes turim būt toj prakeiktoj rudens fiestoj.

Išsiropščiau iš lovos ir beveik nieko nematydama nusliūkinau iki virtuvės. Kaip bebūtų keista,bet Ebė paruošė pusryčius. Nepatikliai į ją pažiūrėjau.

-Nieko neklausinėk.

Linktelėjau ir prisėdau. Ant stalo buvo du kavos puodeliai ir keletas sumuštinių. Na,tai vistiek gana įspūdinga tokiam žmogui kaip Ebė.

-Kur tu vakar buvai?-bežiovaudama paklausiau.

-Papasakosiu kada nors,-ji paslaptingai nusišypsojo,o aš tik susiraukiau.

Nuo kada ji turi paslapčių?

Susiruošiau per man duotą pusvalandį ir mes išvykome laiku. Taip nutinka labai retai. Šventė turėjo prasidėti po valandos. Ebės automobilio bagažinė buvo pilna dekoracijų ir visokio šlamšto. Kai atvažiavome,keli vaikinai padėjo viską iškrauti. Tačiau Ebė su jais neflirtavo ir net nežvilgtelėjo. Gal ji serga?

Universiteto kiemelyje mus pasitiko ponia Bennett. Ji padėkojo ir liepė mums padėti sunešti suolus. Murmėdama tampiau suolu,kol Ebė tuo metu kabino girliandas. Baigusi lengviau atsikvėpiau ir nuėjau padėti draugei. Viską baigėme po gero pusvalandžio ir jau ruošėmės sprukti iš čia,kai mus sulaikė griežtas balsas.

-Kur judvi išsiruošėt?-apsisukusios pamatėm profesorę,žvairuojančia į mus akimis.-Renginys dar nesibaigė.

-Mes taip nesitarėm,-tarė Ebė.

-Na,man nebus labai smagu parašyti jums neįskaitą.

Prakeikta senė.

Taigi,su dideliu nepasitenkinimu grįžome atgal. Neilgai trukus,šventė prasidėjo. Čia susirinko nemažai studentų,mokytojų ir atsitiktinių praeivių. Apsimesdami susidomėjusiais,jie žiūrinėjo stendus ir prekystalius,tačiau niekas nieko nepirko. Kur tik ėjom,jautėm skvarbų ponios Bennett žvilgsnį. Ji tikrai nori mus kankint.

Vyko ir koncertas, per kurį Ebė visą laiką zurkė,kad nori namo. Bet ir aš pati vos laikiausi. Kai galiausiai šita kankynė pasibaigė, pačio pirmos dingom iš ten.

-Pagaliau!-atsiduso draugė,kai įsėdom į automobilį.

-Kitą kartą primink,kd padarytumėm namų darbus.

Ji nusijuokė ir užkūrė variklį. Kai sustojome prie namų,Ebė nelipo iš mašinos.

-Kas negerai?-paklausiau.

-Tu eik,aš dar turiu sutvarkyti vieną reikalą.

Nepatikliai į ją pažiūrėjau,bet išlipau. Kažkas nutiko,apie ką ji man nepasakoja, ir aš turiu sužinoti kas tai.

Namuose buvo tylu. Užlipusi į kambarį persirengiau ir surišau kuodą. Nusprendžiau šiek tiek apitvarkyti. Pradėjau rinkti šiukšles ir mesti jas į maišą. Ranka netyčia užkabinau papuošalų skrynelę ir viskas pabyrėjo ant žemės. Tyliai nusikeikiau ir pasilenkiau surinkti. Tačiau mano akys pastebėjo du pailgus lapelius. Paėmiau juos į rankas. Tai bilietai. Staiga suspaudė širdį viską prisiminus. Ju ilgą laiką nemačiau Danielio. Įdomu,kaip jis laikosi...

Čiupau ant lovos gulintį telefoną ir surinkau Danielio numerį. Kelis kartus supypsėjo,bet niekas neatsiliepė,todėl padėjau mobilųjį į šalį. Galbūt neturėjau skambinti. Tačiau jau po akimirkos pasigirdo skambėjimas ir ekrane švietė Danielio vardas.

-Alio?-pasigirdo balsas kitam laido gale.

-Um, labas...

-Elizabet?-jis atrodė sutrikęs,nors ir žinojo,kad tai aš.

-Taip. Kaip tu laikaisi?-nedrąsiai paklausiau.

-Neblogai. Svečiuojuosi pas draugę Niujorke. O tu?

Kai jis pasakė draugę, mano pilvas susitraukė. Praėjo tiek nedaug laiko,o jis jau pas draugę Niujorke? Matyt,tikrai jam nieko nereiškiau. Dabar jaučiuosu dar blogiau,kad skambinau.

-Viskas gerai,-tik tiek teatsakiau.

-Ar kas nors nutiko? Kodėl skambini?

-Nieko neatsitiko. Tik norėjau pasiteiraut kaip gyveni.

Stojo nejauki pauzė.

-Atleisk,turiu eiti.

Fone girdėjosi moteriškas balsas ir jis metė ragelį.

Dėl šito skambučio pasijutau dar blogiau. Norėjau suplėšyt tuos prakeiktus bilietus,bet susilaikiau. Ebei tikrai patiktų kelionė į Italiją.

Baigiau tvarkytis,tik dabar nebeturėjau tiek jėgų ir noro ką nors veikti. Todėl atsiguliau ir laukiau atvykstančios Ebės. Netikėtai mano mobilusis supypsėjo,kas reiškė,kad atėjo pranešimas. Vangiai pasiekiau telefoną ir atidariau žinutę.

"Labas. Kviečiu tave pietų,mano mama labai nori su tavimi susipažinti :)"

Siuntėjas buvo Aleksas. Ta šypsenėlė gale šiek tiek pakėlė man nuotaiką. Toks pasiūlymas nors ir buvo netikėtas, neprieštaraučiau susitikti su moterimi, dėl kurios Aleksas išvažiavo ir paliko mane.

Sumaigiau trumpą atsakymą ir išsikabarojau iš lovos.