Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

49 dalis*

-Aš daug ko norėčiau,- nusijuokiau ir patraukėm į klubą. Čia jau mūsų laukė visi išskyrus Robi, jis kaip ir sakė atvažiuos kiek veliau

-Sveikos merginos,- pasisveikinau su visom merginom

-Na vaikinai jūs tikriausiai dabar norėsit išgerti apšilimui, bet mes einam šokti,-tarė Sara ir pagriebusi visas merginas nusitempė į šokių aikštelę. Grojo garsi muzika, o mes šokom ir nejautėm laiko, kaip pagaliau grįžom pas vaikinus, apstulbom. Visi buvo jau gerokai įkaušę tik Liam ir Niall buvo blaivi. Harry ir Zayn buvo visai girti, na o Lou gal tik šiek tiek apsvaigęs.

-Kaip jie taip greit prisigėrė?- paklausė El atsisėdusi šalia vaikinų

-Jie pabandė kažkokio naujo kokteilio ir vos tik išgėrę apgirto. Lou sustojo ties vienu, na, o šie du,- parodė į Zayn ir Harry,- paragavo dar trijų,- atsiduso Liam

-Harry, kam gėrei tą kokteili?- paklausiau kaip atsisėdau prie vaikino

-Nes labai tave myliuuuu,- nutęsė vaikinas

-Žinau, žinau girtuokli tu,- tariau ir nusijuokiau, o visi paskui mane

-Aš visai ne girtas,- tarė ir prisitraukė mane arčiau. Neilgai trukus visi vaikinai su merginomis nuėjo šokti, o mes su Sara ir Harry likome sėdėti...

-Sara einam palidėsi mane į toletą,- šyptelėjau draugei,- Harry, mes tuoj grįšim,- pasakiau jam, o jis kažką suburbėjęs toliau liko sėdėti. Po maždaug 10min mes grįžome ir prie Harry sėdėjo kažkokia blondinę. Jis ją buvo apsikabinęs ir akivaizdžiai su ją flirtavo...

-Merginos ko čia stovit?,- paklausė priėjęs Niall, o aš negalėjau ištarti nei žodžio

-Megan pabūk čia,  mes tuoj viską sutvarkysim,- tarė atėjusios likusios merginos, o Nall su Liam liko stovėti prie manęs. Lou visas alkoholis taip pat greitai išsilakstė ir jis nuėjo prie Harry

-Megan, nekreipk į tai dėmesio, jis girtas ir nesuprantą ką daro,- tarė užjaučiamai Naill, o aš nusprendžiau prieiti arčiau ir pati pasakyti Harry, nes kaip mačiau merginom nelabai sekėsi...

-Harry, paleisk tą merginą,- tariau ir stengiausi išlikti rami

-Kas tu tokia, kad man aiškintum,- tarė vaikinas

-Harry, ryt dėl viso šito labai gailėsiesi, paleisk tą merginą,- tarė jam Niall ir norėjo atplėšti tą merginą nuo jo, bet jis tik dar stipriau ją prisitraukė ir .... pabučiavo, mano akivaizdoje. Staiga man viskas aptemo ir jaučiau kaip akyse pradėjo kauptis ašaros

-Harry paleisk tą merginą ,- dar kartą pakartojau ir stengiausi išlikti rami

-Tu man neaiškinsi kekšytę, pati esi prievartos....

-Užsičiaupk ir daugiau gyvenime su manim nekalbėk,- tariau, o ašaros jau pačios ritosi žandais. Sara mane atrėmė į save, o vaikinai kiek mačiau jėgą atitraukė tą blondinę ir pradėjo rėkti ant Harry

-Tu nesuvoki, ką darai,- rėkė Lou

-Tau alkoholis visai susuko smegenys, ryt tu dėl šito labai gailėsiesi,- rėkė Liam

-Kas čia vykstą?- tik atėjęs Robis paklausė

-Veliau papasakosiu, einam parvešim Megan namo,- tarė Sara

-Aš taip pat važiuoju,- tarė El

-Ne tu lik, pasilinksminkit,- stengiausi nusišypsoti

-Niekas čia daugiau nesilinksmins, o šitą kiaule parvežkit namo,- tarė perpykusi El. Visi su manim atsisveikino ir palinkėjo stiprybės, o aš su Robiu, Sara ir El nuvažiavome namo

-Nagi nustok, man sunku tave tokia matyti,- tarė El glostydama man galvą

-Bet jis man žadėjo, jis sakė, kad niekada manęs neįskaudins,-kukčiojau El į krūtinę

-Rytoj aš ji užmušiu, kad tave pravirkdė,- tarė iš priekio Robis, kaip supratau Sara jam jau paaiškino viską

-Nereikia, nieko nedarykit....

-Atvažiavom, gal man likti?- švelniai tarė Sara

-Nereikia, aš su ją pabusiu,- atsakė El. Visi išlipome iš automobilio ir Sara su Robiu dar kartą mane apkabino, o Robis matėsi, kad buvo nepatenkintas tokiu Harry poelgiu. Su El įėjome į namu ir stengėmės, kaip įmanoma tyliau užeiti, kad niekas nepastebėtu, bet tėtis vis dar sėdėjo svetainėje ir žiūrėjo filmus

-Merginos, jūs taip anksti? O tu Megan nelikai nakvoti?-kiek nustebęs paklausė tėtis

-Ne tėti, ji nusprendė grįžti namo,- šyptelėjo El

-Gerai, tuomet labos nakties,- nusišypsojo tėtis, o aš stengdamasi atsakyti kuo švelniau taip pat nuėjau greitai iki savo kambario, o ten pratrūkau visai

-Nekenčiu jo, bet kartu ir mylių, El kodėl man taip nutiko? Juk aš ir taip daug prisikentėjau, kodėl gyvenimas vis nori mano ašarų?- kukčiojau sesei į krūtinę

-Nusiramink, viskas susitvarkys. Pamatysi jau rytoj jis maldaus tavo atleidimo ant kelių

-Aš nenoriu, aš jau nieko nenoriu,- kukčiojau toliau

-Nusiramink ir pasistenk užmigti,- tarė El ir glostė man raminamai nugarą, net nepajaučiau kaip užmigau...