Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

53 dalis*

Harry*

-Nereikia man nieko įrodinėti...,- Megan atsitraukė nuo manęs ir pasiėmė savo paltą,- tiesiog pamiršk mane ir daugiau neklabėk su manim, nes man tai per daug skaudu..- tai tarusi mergina išbėgo, o aš negalėjau net pajudėti. Kaip ji ištarė paskutinius žodžius, mano širdis nusirito į kulnus.... mano mergytė, mano meilė išėjo ir daugiau nebenori manęs matyti, aš suklupau prie durų ir pradėjau verkti, kai po kelių akimirkų pajaučiau kažkieno ranka ant peties...

-Harry, viskas susitvarkys tik duok jai laiko viską apgalvoti,- tarė užjaučiamai Zayn

-Nesusitvarkys, jau niekada viskas nebus taip kaip buvo. Aš praradau ją, praradau dėl savo kaltės,-tai taręs atsistojau nuo grindų ir pasiėmęs paltą bei užsidėjęs batus išėjau iš Robio namų. Šiuo metu nenorėjau nieko matyti ir su nieko kalbėti, vienintelis žmogus kuris galėjo mane nudžiuginti savo šypsena, apkabinimu ar bučiniu yra Megan, ji visada bus ta mergina, kuri mano gyvenime užims svarbiausią vietą po mamos ir sesers....

El*

-Tas vaikinas visai palūžo,- užjaučiamai tarė Robis

-Nereikėjo šnekėti visų tų nesąmonių ir juo labiau bučiuotis su kita,- sušnypštė Dani

-Danielle, nebūk tokia griežta jam,- tarė Liam,- juk žinai, kad jis buvo girtas ir nesuprato ką daro

-Jau tik nepulkit jo teisinti,- tarė Vika,- alkoholis nėra pasiteisinimas jo veiksmams

-Mes suprantam, kad tai nėra pasiteisinimas, bet vistiek...-pradėjo sakyti Niall, bet Vika jį pertraukė

-Niall, geriau patylėk, nes susipyksim. Jūs vaikinai eisit už Harry, o mas už Meg tai ir taip aišku, o dabar geriau veikiam tą dėl ko ir susirinkom, kad pamiršti visas tas melodramas

-Aš tuoj grįšiu,- atsistojusi tariau ir nuėjau į virtuve. Iš ten paskambinau mamai pasiteirauti ar Meg namie ir kaip gavau teigiamą atsakymą galėjau ramiau atsipūsti. Kaip baigiau pokalbį su mama pajaučiau šiltas rankas ant savo juosmens...

-Kaip tu?,- sušnabždėjo į ausį Lou

-Nežinau ir jaudinuosi ir ne, net nežinau kaip jaučiuosi,- atsikvėpiau ir atsisukau į vaikiną,- man gaila, kad sesuo taip kankinasi

-Pasistenk tiesiog negalvoti, pamatysi jie viską išsiaiškins ir susitaikys, nes abu myli vienas kita,- tarė Lou ir pabučiavo mane

-Ei jūs balandėliai, ateinat žiūrėti filmą ar tiesiai į kambarį keliausit?- šuktelėjo Robis iš svetainės

-Žinai, nebūtina čia kelti pavydo scenų, galėsiu ir tave pabučiuoti kaip niekas nematys,-nusijuokė Lou

-Jei aš jūsų nepažinočiau ir nežinočiau Lou juokelių, tikrai pagalvočiau, kad jūs netos pakraipos,- nusijuokė Perri ir mes atsisėdę pradėjome žiūrėti filmą....

Megan*

Aš kaip ir garfildas nekenčiu pirmadieniu, jie tiesiog žudo mane. Visa savaitgali prasėdėjau namie ir nenorėjau nieko matyti ir su nieko bendrauti, bet, juk negalėsiu visa likusi gyvenimą gyventi tarp keturių sienų, taigi šiandien atsikėlusi iškarto nusišypsojau sau. Reikia gyventi toliau, tai, kad vaikinas įskaudino mane nėra pasaulio pabaiga. Taigi su šia mintimi išsikabarojau iš lovos ir nuėjau į dušą. Ten kaip visada atlikau viską ką reikia ir apsirengusi bei pasiėmusi visus reikiamus daiktus nusileidau į apačia. Virtuvei jau buvo paruošti pusryčiai ir visi sėdėjo prie stalo, trūko tik manęs ir El...

-Labas rytas,- nusišypsojau tėvams ir prisėdau

-Kažkas pagaliau atgavo nuotaiką,- nusišypsojo tėtis. Jis taip pat sužinojo kas nutiko, nes mes tiesiog jau nebegalėjome nuo jo visko slėpti ir kaip bebūtų keistą jis ant Harry labai nesupyko, priešingai, net kiek ir teisino, o kaip veliau prisiminiau kai mama pasakojo, kad jis pats jaunystėje buvo panašioj situacijoje taigi tai visai suprantama kodėl jis šiek tiek teisino Harry, tačiau vistiek buvo ant jo piktas, o ir nežinojo nieko apie kitą merginą, nes tada tikrai būtų supykęs...

-Juk dabar nesėdėsiu visą gyvenimą tarp keturių sienų ir nežliumbsiu visą likusi laiką,- šyptelėjau

-Džiaugiuosi dėl tavęs,- tik atėjusi tarė EL,-labas rytas visiems,- nusišypsojo sesuo ir prisėdo prie manęs. Papusryčiavom, pakalbėjom ir mes su seserimi nuvažiavom į mokyklą. Buvo keista vėl su ją važiuoti, nes pastarąsias savaitęs visada važiuodavau su Harry, o dabar...

-Tikriausiai vėl apie jį galvoji,-tyliai paklausė El taip nutraukdama mano mintis

-Tiesiog stengiuosi išmesti jį iš galvos

-Viskas susitvarkys ir jūs vėl draugausit,- nusišypsojo El įsukdama į mokyklos stovėjimo aikštelė

-Galbūt jis pats nenori taikytis, gal jis tik su manim žaidė ir norėjo viską užbaigti?- tariau kiek nusivylusi

-Nemanau, pažiūrėk ten,- sustoji El parodė pirštu kur stovėjo Harry su rožių puokšte, o šalia jo ir kiti mūsų draugai,- jis tave myli ir nepasiduos kol jam neatleisi

-Kad ir kaip norėčiau šokti jam į glėbį, negaliu to daryti. Tegu ir jis pasikankina kaip ir aš kankinausi,-tariau ir išlipau iš automobilio

-Neprieisi prie jo?

-Ne, nenoriu su juo bendrauti, bent jau kol kas ir kol tai įmanoma,- tariau ir patraukiau link mokyklos. Į spintelę pasidėjau visus daiktus ir kaip jau norėjau eiti prie manęs pasirodė jis su gėlėm....