- Harry...Aš net nežinau ką pasakyti...
Tikrai , tuo momentu galvoje nesisuko jokių minčių , žodžių , kažko ką galėčiau jam atsakyti. Nors žinojau , kad aš sutiksiu , tačiau neturėjau žodžių kaip jam tai pasakyti.
- Aš tau būčiau pasakius tą patį.- Šyptelėjau po keleto akimirkų .- Buvau nusiteikusi pamiršti tave , bet kai susitikome tą dieną supratau ,kad be tavęs negalėsiu gyventi.
Mes abu sėdėjome apsiverkę ir galų gale puolėme vienas kitam į glėbį. Pasėdėję dar keletą minučių grįžome į vidų. Atrodo dabar viskas buvo , kaip visada norėjau ,kad būtų .
- Ar su daug merginų mane išdavei ?
- Nenoriu meluoti taigi sakysiu tiesiai šviesiai.
Jau tikėjausi , kad jis pasakys kokias 10 ar daugiau merginų , tačiau išvardino tik 4 , kas mane labai nustebino, bet vistiek jaučiausi nesmagiai ir pavydėjau.
Tuo tarpu suskambėjo mano telefonas. Louis. O dieve juk jis nieko nežino.
- Skambina Louis.- Tariau
- Atsiliepk.
- Klausau.
- Ka veiki ? Kodėl nepaskambinai ?
- Atleisk pamiršau ...- Nutęsiau .- Kaip tu ?
- Gerai , grįštu į Londoną , baisiai pavargau... Ką gero nuveikiai ?.- Jaučiau kaip jis nusišypsojo.
- Louis. Aš susitaikiau su Harry .- Pasakiau sukaupusi visą drąsą.
- Ką ?! Kodėl ?.- Užšaukė.- Kada ?!
- Supranti... Pakalbėsim apie tai rytoj , kai atvažiuosi .- Tariau pasimetusi.
Jis nieko nebepasakė ir numetė ragelį.
- Louis baisiai supyko...- Nutęsiau.
- Kodėl jis turėtų pykti ?.- Nustebęs paklausė Harry.
- Nežinau , po to kai palikai mane jis tavęs negali apkęst.
- Manau ne tik dėl to.- Pagalvojęs šyptelėjo.
- O dėl ko dar ?.- Pakėliau antakį.
- Dėl to , kad jam patinki .- Tarė Harry ir prikando lūpą.
Aš esu tikra kvailė , kaip apie tai nepagalvojau ? Harry sako tiesą , juk jis mane slaugė visą tą laiką kai buvau ligoninėje , jis man neleido palūžti , visada buvo šalia...
- Kath nesikrimsk dėl to per daug , su laiku visi apsipras ir viskas bus gerai. Juk niekas nesitikėjo ,kad mes vėl busime kartu.
Harry mane apkabino ir pabučiavo skruostą. Atsisukau į jį ir pažvelgiau jam į akis.
- Ohh tu nori dar .- Nusijuokė ir po keleto sekundžių vėl ėmė bučiuoti mano lūpas. Nesiginčysiu buvau pasiilgusi šitų ilgų bučinių , buvau pasiilgusi jo. Tik ramybės nedavė mintys apie Louis , jo atžvilgiu aš pasielgiau tikrai negražiai . Atsimerkiau , nežinau kaip , bet Haz tai pajautė ir šiek tiek atsitraukė.
- Nuo kada bučiuojiesi atmerktom akim ?
- Ne , aš tiesiog pagalvojau ...
- Kad ?
- Džiaugiuosi jog susitaikėme .- Šyptelėjau
Anne P.O.V
Surinkau Adelles numeri ir laukiau kol ji atsilieps.
YOU ARE READING
Story Of My Life Chapter 3 "Nobody Can't Drag Me Down" (LTU)
Fanfiction3 ir paskutinis istorijos sezonas. Šiame sezone išsispres senos problemos ir išaiškinti visi neaiškumai.