PART 10

356 20 1
                                    

- Harry...Aš net nežinau ką pasakyti...

Tikrai , tuo momentu galvoje nesisuko jokių minčių , žodžių , kažko ką galėčiau jam atsakyti. Nors žinojau , kad aš sutiksiu , tačiau neturėjau žodžių kaip jam tai pasakyti.

- Aš tau būčiau pasakius tą patį.- Šyptelėjau po keleto akimirkų .- Buvau nusiteikusi pamiršti tave , bet kai susitikome tą dieną supratau ,kad be tavęs negalėsiu gyventi.

Mes abu sėdėjome apsiverkę ir galų gale puolėme vienas kitam į glėbį. Pasėdėję dar keletą minučių grįžome į vidų. Atrodo dabar viskas buvo , kaip visada norėjau ,kad būtų .

- Ar su daug merginų mane išdavei ?

- Nenoriu meluoti taigi sakysiu tiesiai šviesiai.

Jau tikėjausi , kad jis pasakys kokias 10 ar daugiau merginų , tačiau išvardino tik 4 , kas mane labai nustebino, bet vistiek jaučiausi nesmagiai ir pavydėjau.

Tuo tarpu suskambėjo mano telefonas. Louis. O dieve juk jis nieko nežino.

- Skambina Louis.- Tariau

- Atsiliepk.

- Klausau.

- Ka veiki ? Kodėl nepaskambinai ?

- Atleisk pamiršau ...- Nutęsiau .- Kaip tu ?

- Gerai , grįštu į Londoną , baisiai pavargau... Ką gero nuveikiai ?.- Jaučiau kaip jis nusišypsojo.

- Louis. Aš susitaikiau su Harry .- Pasakiau sukaupusi visą drąsą.

- Ką ?! Kodėl ?.- Užšaukė.- Kada ?!

- Supranti... Pakalbėsim apie tai rytoj , kai atvažiuosi .- Tariau pasimetusi.

Jis nieko nebepasakė ir numetė ragelį.

- Louis baisiai supyko...- Nutęsiau.

- Kodėl jis turėtų pykti ?.- Nustebęs paklausė Harry.

- Nežinau , po to kai palikai mane jis tavęs negali apkęst.

- Manau ne tik dėl to.- Pagalvojęs šyptelėjo.

- O dėl ko dar ?.- Pakėliau antakį.

- Dėl to , kad jam patinki .- Tarė Harry ir prikando lūpą.

Aš esu tikra kvailė , kaip apie tai nepagalvojau ? Harry sako tiesą , juk jis mane slaugė visą tą laiką kai buvau ligoninėje , jis man neleido palūžti , visada buvo šalia...

- Kath nesikrimsk dėl to per daug , su laiku visi apsipras ir viskas bus gerai. Juk niekas nesitikėjo ,kad mes vėl busime kartu.

Harry mane apkabino ir pabučiavo skruostą. Atsisukau į jį ir pažvelgiau jam į akis.

- Ohh tu nori dar .- Nusijuokė ir po keleto sekundžių vėl ėmė bučiuoti mano lūpas. Nesiginčysiu buvau pasiilgusi šitų ilgų bučinių , buvau pasiilgusi jo. Tik ramybės nedavė mintys apie Louis , jo atžvilgiu aš pasielgiau tikrai negražiai . Atsimerkiau , nežinau kaip , bet Haz tai pajautė ir šiek tiek atsitraukė.

- Nuo kada bučiuojiesi atmerktom akim ?

- Ne , aš tiesiog pagalvojau ...

- Kad ?

- Džiaugiuosi jog susitaikėme .- Šyptelėjau

Anne P.O.V

Surinkau Adelles numeri ir laukiau kol ji atsilieps.

Story Of My Life Chapter 3 "Nobody Can't Drag Me Down" (LTU)Where stories live. Discover now