Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

58 dalis*

-Sara , kaip tu laikaisi? Tau viskas gerai?,- puolė klausinėti Saros tėtis

-Taip tėti, prašau padėk mums,- tarė Sara sukukčiodama, o Robis negalėdamas viso šito klausyti tiesiog išbėgo į lauką

-Nesijaudink dukra, mes jus greitai išlaisvinsime. Visų svarbiausia neatsikalbinėkit jam ir klausykit ką jis šneka,- greitai sumalė Saros tėtis, o policininkas parodė nykštį, kad viskas sekasi gerai. Tikiuosi mums užteks tiek laiko, kad susekti iš kur skambina.

-Tėti.....- staiga Saros balsas nutrūko ir ragelį vėl perime tas išgama

-Kaip matot tai gražuoliai viskas gerai ir nemanykit, kad aš toks kvailas ir nežinau, kad policija bando susekti iš kur aš skambinu, taigi perskambinsiu jums tada kada vėl norėsiu ir galėsit pakalbėti su kita gražuolę,- nusijuokė šlykščiai pagrobėjas ir padėjo ragelį. Saros mama puolė į nevilti ir pradėjo verkti, kaip ir Megan mama bei El. Lou nuėjo su El į kambarį , o tėvai išvedė mamas, kad jos nusiramintu. Aš sėdėjau sustingęs, nuo to kaip jis pasakė gražuolė aš pagalvojau apie blogiausia. Kodėl aš jos neapsaugojau? Kodėl aš jos nepriverčiau ten nevažiuoti...?

-Mums nepavyko susekti, pokalbis buvo per trumpas,- mano mintis pertraukė policininko balsas

-Kiek maždaug reikia laiko, kad susektumėt buvimo vieta?,- paklausiau kiek nusivylęs

-Iki dviejų minučių, nesijaudinkit, mes pasistenksim padaryti viską, kad jas rastume,- tarė užjaučiamai policininkas, o aš tik linktelėjau ir atsirėmiau į sofos atlošą... net nepajaučiau kaip užsimerkęs užmigau.....

-Harry, kelkis,- kažkas mane žadino ir kaip supratau tai buvo Lou balsas

-Ar ilgai aš miegojau?,- tariau vos pramerkiąs akis

-Kažkur keletą valandų,- tarė Lou ir prisėdo prie manęs

-Ar jis jau skambino? – paklausiau kaip jau prabudau ir visi miegai išsisklaidė kaip pagalvojau, kad galėjau praleisti išgirsti savo mergaitės balso

-Ne, nesijaudink, jis dar neskambino...- ir kaip tik tuo metu suskambėjo telefonas. Megan tėtis vos tik išgirdęs skambant telefoną atbėgo iš virtuvės ir gavęs policininko ženklą pakėlė ragelį

-Turi 10 sekundžių savo dukrai,- te ištarė tas šlykštynė ir girdėjosi kaip kitam telefono gale kažkas sušnara

-Megan?- nedrąsiai paklausė Adamas

-Tėvelį.- išgirdau silpną Megan balsą ir net nepajutau kaip suspaudžiau kumščius

-Megan, kad ir ką darytum, neatsikalbinėk tam vyrui ir pasistengt su viskuo sutikti jei tai įmanoma,- greitai viską susakė Megan tėtis

-Tėti, aš jūs visus labai myliu,- sukukčiojo Megan ir mano širdis atrodo subyrėjo į šipulius,- ir pasakyk, Harry, kad aš nors ir pikta ant jo, bet visada jį mylėsiu... visada,- tai nuskambėjo lyg atsisveikinimas kuris privertė mane pradėti visą virpėti, Lou tai pastebėjo ir broliškai mane apkabino. Sveteinėje sėdėjo visi išskyrus Saros mama ir El, taigi Megan mama susiėmė už burnos, kad nepravirktų...

-Oj tik nereikia šitų meilės scenų,- sušnypštė vyras ir kitam laido gale pasigirdo merginos cyptelėjimas,- jei nori žinoti ką tik trenkiau tavo dukrai, o jūsų brangioji Sara jau guli atsijungus, nes per daug drąsi mergytė. Ruošk lygiai vieną milijoną svarų, tik tada paleisiu jūsų abiejų dukras, tik nepažadu, kad jos bus sveikos,- tarė pagrobėjas ir padėjo ragelį. Visi su viltimi pažiūrėjo į policininką laukdami kada jis pasakys, kad pavyko susekti skambuti, tačiau jis tik palingavo galva parodydamas neigiamą atsakymą... Megan, jei gali kas nors atsitikti... aš neištversiu jei ji mirs....

Megan*

-Oj tik nereikia šitų meilės scenų,- sušnypštė tas pagrobėjas ir iš visų jėgų vožė man į veidą, o po smūgio aš tiesiog atsijungiau....

Po keletos dienų*

Mes čia jau keletas dienų. Tiek Sara tiek aš esam išsekusios. Pagrobėjęs mus muša už nieką. Aš beveik nejaučiu viso savo veido, na o Sara atrodo kiek geriau, nes ji vis dėl to paklausė patarimo ir jam nesipriešina, o aš atsikalbinėju. Vakar jis mane suspardė ir tai darė nesigailėdamas ir nekreipdamas dėmesio, kad aš esu mergina, o Sara už tai, kad prašė liautis taip pat gavo ... mano visas kūnas mėlynas, o veidas visas ištinęs. Aš jaučiu tai, nes visas veidas net tvinksi... staiga pro duris vėl įėjo tas beprotis, vos tik jį pamačius aš pradedu drebėti, jau bet koks vyras čia užėjęs kelia man šiurpą ir baimę.. baimę, kad mane sumuš...

-Aš turiu sutvarkyti keletą reikalų, taigi jus prižiūrės vienas iš mano vyrų, būkit geros princeses,- nusijuokė jis ir išėjo pro duris. Nei aš nei Sara į jį net nepažvelgėm, aš jam bijau ką nors pasakyti, bijau, kad už menkiausią žodį busiu sumušta iki sąmonės netekimo...

-Megan, kaip tu jautiesi?,- silpnu balsu ištarė draugė

-Dar gyvensiu ,- pasistengiau pajuokauti, tačiau nei man nei jai nebuvo linksmą

-Megan, mūsų tikriausiai niekada neišgelbės ir nesuras,- sukukčiojo Sara

-Suras, pamatysi, jau greitai mus suras,- tariau tyliau ir išgirdau prasiveriant duris, net nenorėjau pažvelgti link tos pusės, nes kiekvieną kartą ten neįeina nieko gero ir širdžiai mielo... lėti žingsniai artėjo link mūsų ir aš vėl, net pati to nenorėdama pradėjau drebėti...

-Megan... Sara?- pasigirdo paaugliškas vaikino balsas, aš iš lėto pakėliau galvą ir nustebau pamačius vaikiną...

-Tu?!- abi su Sara tuo pat metu tarėm pamate vaikiną....

Palikau jums šiokia tokia intriga :) labai gaila, kad nuomonių nesulaukiu bet ačiū už vote skaičių ir tikiuosi, kad skaitytojų tik daugės.. Kitą dalį įkelsiu ketvirtadienį vakare, nes būsiu trumpam išvykus.. Per tą laiką tikiuosi skaitytojų tik padaugės :)