Du kart du

103 20 6
                                    

Keistas jaudulys
Virpina mano kūną
Pro tavo akis nepraslys,
Kad man niekada taip nebūna.
Niekaip nesuprantu,
Kas man pasidarė.
Lengva kaip du kart du,
Bet jaučiuosi tūpa biškelį,
Nes kaltas dėl to tik tu,
O man vis dar neaišku.
Galvoj balsus girdžiu -
Maži žmogiukai vaikšto.
Pėdsakus randu,
Tai tik dėmesį blaško.
Nuotrupas regiu:
Supuos ant tilto krašto,
Niekaip nepabundu
Iš begalinio sapno.
O tas sapnas begalinis
Plėšia širdį iš krūtinės,
Nes ne sapnas tai yra,
O tik skendimas pragaro liepsnose.

***
Nežinau, kas čia... Tai yra pats keisčiausias mano parašytas eilėraštis, bet kažkodėl vis tiek jį įkėliau. Jo prasmę aiškinkitės patys

Let's Talk About NothingWhere stories live. Discover now