On tour with One Direction. Really? Is this couldn't be worse than it is?

*16 Skyrius*

- Perrie?

- Labas Zayn. Senai matytas,- nusišypsojo ir uždarė duris.

- Ką tu čia darai?

- Nei labas nei ate? Man irgi malonu tave matyti,- priėjo arčiau.

- Labas,- įsitempiau,- O dabar. Kodėl tu čia?

- Girdėjau, kad įsimilėjai Simon dukterėčę. Tą storą su tom šlykščiom kabėm,- pasišlykštėjo ir nusijuokė.

Sugniaužiau kumščius.

- Nekalbėk apie ją taip.

-Ak taip. Ji juk pasikeitė. Bet galiu lažintis ji vis dar tokia pati pilka pelytė kokia ir buvo kai pirmą kartą susitikom...

- Ko tau čia reikia Perrie?,- iškvošiau pro sukąstus dantis.

- Ou... tau niekas nepasakė?

- Ko nepasakė?

Ji garsiai nusijuokė.

- Greit sužinosi,- mirktelėjo ir priėjusi norėjo pabučiuoti, bet aš atsitraukiau.

***

Po koncerto

Bauvau pasimetęs. Perrie žodžiai sukosi mano galvoje. Ką ji turėjo omeny?

- Zayn,- susiraukė Simon,- Ar tu mane girdi?

- Ką?,- atsipeikėjau.

- Rytoj dalyvausi interviu. Ir paaiškinsi, kad visa tai su Eva buvo tik nesusipratimas. Ir kad tu ištiesų susitikinėji su Perrie iš Little Mix. Ar aišku?

- Pala ką?!,- nesupratau.

- Ką girdėjai, Zayn.

- Na jau ne. Su ta kale aš nesusitikinėsiu!,- atsistojau.

- Pats prisivirei šios košės Malik. Tad dabar ją ir srėbsi. Nori tu to ar ne.

Susiraukiau ir išlėkęs pro duris užtrenkiau duris.

Na jau ne. Tai visiška kvailystė. Po to kaip ji šlykščiai pasielgė su manimi... Aš jos nekenčiu.

Evos P.O.V.

Ėjau nepažįstamo miesto gatvėmis. Iš tiesų man net nerūpėjo kur einu. Dabar kaip niekada norėjau pasiklysti. Pamiršti ir susiimti.

Staiga atsitrenkiau į kažką ir nukritau ant šiknos.
Pakėlusi galvą pamačiau Liam.
Jis nusišypsojo ir ištiesė ranką.

- Atsiprašau Eva.

- Aha,- paėmiau jo ranką ir jis mane pakėlė lengvai kaip plunksnelę. Apsivaliau ir paklausiau,- Kodėl ne repeticijoj?

- Norėjau pamatyti miestą prieš koncertą ir prieš išvįkstant, supranti?

- Aha. Aišku. Gerai.

- Tu nusiminusi?

- Na aš tikra jausmų slėpimo meistrė jei nepastebi...

Jis šyptelėjo.

- Tu prasta šiam reikale. Išvis nemanau, kad iš tie su moki meluoti.

- Regis perpratai mane,- nusišyopsojau, bet ne ilgam.

- Taip. Norėtum kartu pasivaikščioti?

- Na...,- apsižvalgiau,- kito pasirinkimo kaip ir neturiu.

***

Su Liam apėjome tiek miesto kiek tik galėjome. Nuėjome ledų. Šnekėjom. Net juokėmės. Jis tikrai geras vaikinas. Nuoširdus ir linksmas...

- Manau jau mums laikas,- Liam pasižiūrėjo į savo laikrodį.

- Aha... Jums koncertas ir panašiai.

- Taip. Dar repeticija. Na ir sunkus bus šis vakaras,- atsipūtė.

- Galiu įsivaizduoti,- nusišypsojau.

Šnekėdami parėjome į studiją. Vaikinai jau ruošėsi. Repeticijai.

- Na va. Kaip tik laiku,- nusišypsojau.

- Mhm,- nusišypsojo man.

- O štai kur tu,- dėdė priėjo.

- Simon,- su mažyte panieka tariau ir mano veidas apsiniaukė per sekundę.

- Aš tau dėdė Simon.

- Kai paskutinį kartą tikrinau tavo vardas buvo Simon. Ne joks dėdė. Be to. Aš tokio neturiu.

- Eva,- susiraukė.

- Taip?

- Nesiginčyk ir eik prie vaikinų. Tu būsi atsakinga už juos kol manęs nebus. Kai koncertas baigsis visi nakvosit čia, nes autobusas sugedo. Rytoj ateisiu ir aš. Ar supratai Eva?

- Taip bose,- sarkastiškai pasakiau.

- Puiku. Susitiksim rytoj. Ate.

- Eik šikt,- sušnibždėjau.

- Ką?

- Ateee.

- Iki.

Atsisukau į vaikinus. Regis Zayn jau į mane ir taip žiūrėjo, nes atsisukusi pagavau jo žvilksnį. Susiraukiau ir pradėjau eiti link vaikinų.

- Ruoškitės koncertui. Aš už jus atsakinga tad net nemėginkit ko nors prisidirbti. Sedėsiu ten ir viską akilai stebėsiu. Ir net nedrįskit prie manęs artintis,- be jausmų išrėžiau,- Išskyrus tave,- parodžiau į Liam ir šyptelėjau.

Mačiau tai Zayn nepatiko. Mano lūpų kampučiai dar labiau pakilo. Nespėjus jiems ko nors man pasakyti apsisukau ir išėjau. Atsisėdau ant rudos odinės sofos. Iš ten kuo puikiausiai galėjau matyti sceną. Išsitraukiau telefoną ir pradėjau naršyti internete.  

***

Koncertas jau įpusėjo. Vaikinai vis dainavo ir dainavo. Fanės klykė ir klykė. Man net galva paskaudo. Atsistojau ir priėjau arčiau. Jie dainavo Heart Attack. Mačiau kokie pavargę jie buvo. Taip pat ir aš. Vienai sekundei sutikau Zayn žvilksnį. Manau jis buvo kažkiek įskaudintas. Tos rudos akys viską išdavė. Man jo buvo gaila taip pat kaip ir pačios savęs. Man taip pat skaudėjo. Nemanau ar tai išvis slėpiau. Bet regis jis nenori nieko bendra su manimi turėti tad išpildysiu jo norą. Bent jis bus kažkiek laimingesnis. Susiraukiau ir nusisukusi patraukiau prie tos pačios sofos. Įsikišau ausinukes ir įsijungusi muzikos užsnūdau.

Net nežinau po kiek laiko pajutau dvi stiprias rankas mane pakeliant nuo sofos ir nešant kažkur. Ištiesų buvau perdaug pavargusi ataimerkiti tad tiesiog gulėjau.

Išgirdau atisidarančias duris ir pagaliau man kūnas atsidūrė lovoje.

Buvau užklota ir pasiruošusi toliau miegoti.

- Tikiuosi viduje liksi tokia pati kaip visada... nes tokią labiausiai tave myliu,- sušnibždėjo Zayn ir pabučiavęs į kaktą išėjo.

Taip ir likau nieko nesupratusi, bet nusikračiau tos minties ir panirau į saldų sapnų pasaulį.