Swindler - (I)

9.

Stengdamasi likti niekieno nepastebėti tamsiomis pakampėmis bandžiau išsliūkinti iš F.T.B. štabo. Man reikėjo susitikti su dvyniais, nes tikriausiai jau mano sesuo Jiems pranešė, jog aš laisvėje. Jie man kaip tik paskambino prieš dešimt minučių į mano telefoną, kurį vis dar turėjau nuo pat atsidūrimo kalėjime. Man skambinti buvo pavojinga, bet Jie vis vien rizikavo.

  Galiausiai įlipusi į liftą ant galvos užsimaukšlinau kapišoną ir susigrūdusi rankas į kišenes laukiau, kol liftas sustos požeminėje aikštelėje, iš kur man bus patogiausia išeiti. Na, bent jau taip manau. Dažniausiai visada iš kažkur norėdama pabėgti naudodavausi tokiomis vietomis.

  Atsidarius durims drąsiai išėjau iš ankštos patalpos ir trumpam stabtelėjusi apsižvalgiau. Aplinkui mane stovėjo galybė automobilių ir nesimatė beveik nei vieno žmogaus. Nudžiugusi apsisukau ant kulno ir pradėjau eiti link atsarginio išėjimo, bet cypiančio automobilio padangos privertė mane sustingti.

  Jau seniai nebejaučiau tokios įtampos, tad kuo greičiau užlindau už juodos spalvos Audi ir pasilenkusi stebėjau tą pusę iš kur sklido čaižus garsas. Neturėjau jokio noro susitikti su savo senais priešais, kurie tik ir trokšta mano mirties.

  Staiga išvydau raudonos spalvos Ferary ir prisiplojau prie šaltos žemės, kad tik manęs nepamatytų. Krūptelėjau, kai automobilis staigiai sustojo ir iš abiejų pusių atsidarė durelės. Negalėjau matyti asmenų, bet tik galėjau įžvelgti Jų batus. Na, mano manymu tai buvo vaikinai.

- Claire, mes žinom, jot tu čia, - išgirdau vaikino balsą ir iš karto jį atpažinau. Šypsodamasi pakilau nuo žemės ir apėjusi automobilį kaip koks ančiukas atsidūriau Jiems iš užpakalio ir pasiruošusi užšokau vienam ant kupros uždengdama akis.

- Spėk kas, - sukrizenau Jam prie ausies ir vis dar tokia pat išsišiepusi pažvelgiau į šalia stovintį vaikiną. Jis man taip pat plačiai nusišypsojo mirktelėdamas akį.

- Holt! - Šūktelėjo vaikinas pasimuistydamas ir uždėjęs savo rankas ant manųjų patraukė, kad vėl galėtų matyti.

- Ty, - sumurkiau nulipdama nuo Jo nugaros ir atsistojusi Jam iš priekio stipriai Jį apkabinau. Jau buvau Jų pasiilgusi ir man tikrai trūko šių vaikinų pokštų ir nereikšmingų juokelių.

- Rebeca ant tavęs labai pikta, - kitas Bagdon pasakė man atsitraukiant nuo Ty ir priėjus prie Ky taip pat Jį apkabinau ir pagaliau pasijaučiau kaip namie. Šie žmonės buvo su manimi man sunkiausiais gyvenimo momentais, tad Jie yra mano šeima.

- Pradėti bendradarbiauti su farais buvo vienintelis būdas išeiti į laisvę, tad neturėjau kito pasirinkimo, - paaiškinau atsitraukdama nuo Ky ir atsistodama priešais Juos susikišau rankas į užpakalines džinsų kišenes. - Nebijokit, netapsiu gerietė. - Sukikenau apsisukdama ir nužingsniuodama link Jų automobilio. Nieko nelaukdama atsidariau keleivio dureles priekyje ir vikriai įšokau į automobilį pakedendama savo plaukus.

- Tu pasikeitei, - pareiškė Ty sėsdamas už vairo, o Jo dvynys brolis per mane gavo sėstis į galą.

- Kodėl? - Kiek susiraukiau nesuprasdama kodėl Jis taip mano. Juk aš Claire Holt. Mergina be sąžinės graužaties.

- Tu užsisegei saugos diržą, - tarė Ky man iš už nugaros. Sutrikusi pažvelgiau į savo krūtinę ir ten tikrai pastebėjau saugos diržą, kuris juosė mano krūtinę. Net nesusivokiau tai daranti. Tas Styles man tikrai daro per didelę įtaką.

- Na ir kas? - Suburbuliavau pavardydama akis ir piktai dėbtelėjau į Ty, kad pradėtų važiuoti. Jaučiausi pakylėta, jog Jis mane suprato vien iš žvilgsnio.

  Kelionė iki mūsų sutartos vietos buvo tyli, na, neskaitant to, jog Bagdon'ai visada garsiai klausosi muzikos. Tikrai per garsiai. Jaučiausi gerai būdama su Jais, bet man vis vien kažko trūko. Vieną akimirką net pagavau save galvojant, jog geriau sėdėčiau F.T.B. štabe su Styles, negu būčiau čia. Oh Gash, kas man darosi?

  Automobiliui sustojus pakėliau žvilgsnį nuo savo rankų ir aplinkui išvydau tik medžius. Priešais mus stovėjo juodas džipas ir jame pamačiau sėdint savo seserį Rebecą. Stengdamasi nuslėpti šypseną vikriai iššokau iš automobilio ir mano sesuo padarė tą patį. Kažkodėl maniau, jog Ji man trenks, bet vietoj to Ji mane stipriai apkabino.

- Kale, pasiilgau tavęs, - jos skaidrus juokas leido man nebeslėpti savo šypsenos ir stipriau Ją spustelėjau savo glėbyje. Aš buvau Jos be proto pasiilgusi.

- Jums čia labai pavojinga, - iš karto pasakiau. Sėdėdama ten su Styles sužinojau, jog Jie žada iššukuoti visą miestą ieškodami dvynių ir mano sesers ir tai Jie padarys pasinaudodami manimi.

- O kaip tu? - Paklausė manęs sesuo šiek tiek atsitraukdama, bet vis dar nepaleisdama iš savo glėbio.

- Tarkim aš farų pusėje, - sumurmėjau. - Bet tai tik kaip priedanga, - greitai pridūriau pastebėdama susiraukimą Jos veide.

- Prisižaisi, - tarė Rebeca papurtydama galvą.

- Nuo kada Claire Holt gali prisižaisti? - Paklausiau garsiai nusijuokdama ir pažvelgiau savo seseriai už nugaros, kur stovėjo Ty su Ky. Jie buvo labai panašūs ir net šitiek laiko pažinodama kartais Juos maišau.

- Bet tikiuosi, jog mūsų neįduosi, - sumurmėjo Ky žvelgdamas tiesiai man į akis. Jo žvilgsnis visada būdavo skvarbus ir keldavo šiurpą.

- Jeigu taip nutiktų, tuomet tikriausiai pati nusišaučiau, negu leisčiau Jums sėsti už grotų, - patikinau Juos menkai šyptelėdama.

  Man Jų tikrai trūko visą tą laiką.