Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

64 dalis*

Gaivus šeštadienio rytmetys pažadino mane iš saldaus miego. Pakėlusi galvą pamačiau, kad už lango apsiniaukę kas praneša, kad oras bus nekoks, tačiau gaivus oro dvelksmas pro šiek tiek pradarytą langą privertė mane atsigulti atgal ant savo minkštos lovos ir susisukti į šiltą antklodę. Taip pagulėjus keletą minučių supratau, kad po savaitės Harrio gimtadienis, o aš dar nesugalvojau ką jam padovanoti. Žinoma kaip bandžiau paklausti jo ko nori, jis sakė, kad jam nieko nereikė, tačiau tai mano užduoties nepalengvino. Kadangi El šiandien bus su Lou nusprendžiau parašyti Gemmai, ji geriausiai galėtų padėti parinkti dovaną savo broliui. Nieko nelaukus sugraibiau savo telefoną ant naktinio stalelio ir suradusi Gemmos vardą paspaudžiau žalią mygtuką..po keliu pyptelėjimų išgirdau linksmą merginos balsą..

-Labas ryta brolienė,- linksmai tarė merginą

-Labas Gemma, kaip sekasi?

-Man puikei, kaip tik dabar nervinu tavo vaikiną, nes jis išgirdęs, kad tu skambini nori atimti iš manęs telefoną, kad sutavimi pakalbėtų, bet aš žinoma neatiduodu

-Pasakyk, kad kaip baigsiu kalbėti su tavimi pakalbėsiu su juo,- nusijuokiau į ragelį ir išgirdau kaip Gemma perduodą mano žinute vaikinui

-Dabar jis mane skubina, kad greičiau kalbėčiau,- nusijuokė mergina,- dėl dievo meilės juk jus susitinkant kiekvieną dieną, Megan susukai galvą mano broliui kaip reikalas

-Na... jis man taip pat,- šyptelėjau ir atsiminus praeitą vakarą šiek tiek išraustu,- Klausyk Gemma aš tau skambinu sutokiu reikalu, gal galėtum nueiti toliau nuo Harrio, kad jis negirdėtų ką kalbi?

-Jis nuėjo dabar į virtuvę atsigerti vandens ir davė man dvi minutes su tavimi pakalbėti tad klok kol tas kazanova negrįžo

-Jei tu šiandien neužsiėmusi norėčiau tavęs paprašyti, kad nueitum su manim į prekybos centrą ir padėtum išrinkti Hariui gimtadienio dovaną, ar busi šiandien laisvą?

-Žinoma, apie pirmą valandą galėsiu atvažiuoti tavęs pasiimti nuo namų,-tarė Gemma, o tada dar greitai pridūrė,- taip Megan, manau Hariui labai patiksi tavo neriniuotas, raudonas apatinis trikotažas

-Tai dabar erzini Harry, nes jis jau grįžo?,- nusijuokiau į ragelį

-Taip....-tarė ir padarė nedidelę pauzę,- manau jam labiau patiks raudoną nei juoda,- nusijuokė mergina ir tuomet girdėjau tik kažkokius šnaresius ir merginos spiegimą, o tada išgirdau dangišką balsą kuri atpažinčiau bet kada

-Man patinka ir juoda ir raudona,- tarė Harri į ragelį

-Harri, ką padarei Gemmai?- nusijuokiau į ragelį

-Nieko aš jai nepadariau, ji kažkur išėjo

"Niekur aš neišėjau, jis mane prispaudė prie lovos ir laiko mano rankas, kad nepajudėčiau",- galėjau girdėti Gemmos balsą

-Harry, paleisk seserį,- tariau vaikinui

-Labas rytas ir tau brangioji

-Labas labas, paleisk seserį, man reikia šiandien jos sveikos ir gyvos

-Ką veiksit šiandien?

-Eisim pasivaikščioti po prekybos centrą

-Tai man jeigu ką ir juodą ir raudoną patinka,- ir per telefoną galėjau jausti, kad jis šypsosi

-Gerai, turėsiu omenį

„Harry lipk nuo manęs su tą savo didelę subinę",- galiu girdėti Gemmos balsą

-Susitiksim vakare?- meiliai paklausė Harry

-Jei nulipsi nuo sesers tada susitiksim ir duok jai ragelį,- tariau,- myliu tave ir bučiuoju

-Aš tave taip pat myliu ir karštai bučiuoju, o kaip tik ir Gemma grįžo, duodu jai ragelį,- nusijuokė Harry ir vėl galėjau girdėti kaip telefonas yra perduodamas

-Tavo šiknius vaikinas laikė mane prispaudęs,- tarė Gemma

-Tas šiknius yra tavo brolis ir jai ne aš, jis tave ten dar nežinia kiek laiko būtų laikęs,- nusijuokiau

-Ačiū, kad tu tokia esi,- nusijuokė mergina,- gerai einu po truputi ruoštis ir pirmą valandą busiu prie tavo durų

-Puiku, lauksiu tavęs, iki pasimatymo

-Ate,- tarė Gemma ir mūsų pokalbis nutrūko. Atitraukus telefoną nuo ausies nustebau, kad jau po dešimtos, taigi nieko nelaukus šokau nuo lovos ir pradėjau tvarkytis. Kaip visada atlikau visus rytinius darbus ir nusileidau į apačia pas šeimą kuri jau buvo papusryčiavusi ir žiūrėjo televizorių

-Nejaugi jus nenorit miegoti? Juk savaitgalis?- paklausiau tėvų

-Kol jauni reikia džiaugtis gyvenimu ir keltis anksti, prisimiegosim kaip mirsim,- tarė tėtis

-Ne visi tokie miegaliai kaip tu,- nusijuokė mama

-Oj, jau tik nereikia,- pavarčiau akis ir nupėdinau į virtuvę pasidaryti arbatos...