Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

66 dalis*

Aš nieko nesupratusi atsisukau ten kur buvo nukreiptos vaikino akys ir pamačiau, kad ant sofos guli maišiukas rodantis, kad jo turinys yra iš apatinio trikotažo parduotuvės.. o dabar tai bus..

-Tai tik maišiukas,-bandžiau meluoti,- nusipirkau keletą papuošalų ir neturėjau kur įdėti tai susiradau šį rankinėje

-Puiku, tuomet parodyk kokiu nusipirkai,- tarė Harry ir pradėjo eiti link sofos. Aš nieko nelaukdama prabėgu pro jį ir pagriebiau tą nelaimingą maišiuką. Ir kaip aš jo nenunešiau į kambarį kartu su kitais pirkiniais?..

-Čia tikrai nėra į ką žiūrėti,- tariau paslėpusi maišiuką už nugaros, o Harry nusišypsojo ta savo iškrypeliška šypsenėle

-Tai juodą ar raudoną?,-pakėlė antakį vaikinas

-Ten neguli tai apie ką galvoji

-O gal abejų spalvų?,- vaikinas pradėjo artėti link manęs, o aš po truputi trauktis

-Harry, juk sakau, kad čia tik papuošalai

-Puiku, tuomet parodyk man juos, argi gaila,- tarė vaikinas ir pradėjo dar labiau artėti, o aš nieko nelaukusi pradėjau nuo jo bėgti

-Megan, juk žinai, kad aš greitesnis ir greitai tave pagausiu,- bėgdamas man iš paskos kalbėjo Harry, o aš kūriau planą kaip galėčiau užsidaryti kokiam nors kambaryje

-Čia tik tu taip manai.- sustojau prie virtuvės stalo, kol Harry buvo kitoje stalo pusėje

-Panele Calder, neabejokite mano sugebėjimais

-Jūs mano taip pat  Styles'ai,- tariau ir pradėjau bėgti link svetainės tačiau greitai pajutau tvirtas rankas ant savo liemens, o tuomet lengvą stumtelėjimą ant sofos. Vaikinas nieko nelaukdamas atsisėdo ant manęs, o rankas padėjo sau po keliais. Taip aš buvau visiškai sukaustyta ir negalėjau pajudėti..

-O dabar pažiūrėkime kas yra viduje,- besišypsodamas vaikinas paėmė man iš rankų tą maišelį, o aš jaučiau kaip mano žandai po truputi pradėjo raudonuoti

-Jei atidarysi aš labai supyksiu,- tariau ir stengiausi atrodyti rimta

-Tu tokia žavi kaip išrausti, bet supranti, kad aš turiu tai pamatyti,- tarė vaikinas pakštelėjęs man į be pradedanti kaisti žandą

-Bet čia tau dovana ir tu negali jos pamatyti kol nėra tavo gimtadienis,- bandžiau kažkaip suktis iš padėties, o vaikinas suklusęs pažvelgė man į akis

-Na aš tik pažiūrėsiu kaip tai atrodo ir iki gimtadienio leisiu veikti savo vaizduotei,- pakėlė antakius vaikinas

-Harry... tu tikras ištvirkėlis,- suinkščiau per visą namą ir pradėjau muistytis, tačiau veltui

-Taigi.. pažvelkime ką čia turime,- tarė ir pažiūrėjo į maišelio vidų, o aš išraudau dar labiau,- raudoną man patinką,- šyptelėjo jis

-Aš ant tavęs labai pikta,- tariau

-Aš irgi tave labai mylių,- tarė vaikinas ir ištraukė viršutinę trikotažo dalį,-wow,- te ištarė vaikinas apžiūrinėdams apatinius.

-Ar gali būti dar gėdingiau nei tai?,- burbteliu ir jaučiu, kad mano žandai jau visai degą

-Ar gali būti kas nors dar seksualiau nei tai?,- tai taręs jis sudeda viską į maišiuką ir užgula mane taip atlaisvindamas mano rankas

-Už tai, kad pažiūrėjai šios gimtadienio dovanos negausi,- tariau visiškai rimtai

-Tu taip net nejuokauk

-Aš kalbu visiškai rimtai

-Megan nepyk, bet suprask ir mane, man tas maišelis net akis badė

-Na tai pamatei, gali jungti savo fantazija, nes manęs su juo nepamatysi

-Kodėl tu su manim taip elgiesi?- suinkštė vaikinas ir krito ant manęs

-Aš tau nieko blogo nepadariau, bet aš rimtai jo nesidėsiu. Gemma ji nupirko be mano leidimo ir žinios tad aš neturėjau kur dėtis ir pasiėmiau ji

-Tai tu nori pasakyti, kad net nemanai jo dėtis?

-Ne

-O jei aš labai gražiai paprašyčiau,- Harry suklapsėjo akim

-Nieko nebus, turi lakia vaizduotė, pabandyk įsivaizduoti,- tariau tyliai ir gundomai į ausį

-Kodėl tu mane taip baudi?,- suinkštė jis po mano žodžiu, o aš tik nusijuokiau

-Einam į viršų, noriu tau įteikti vieną dovaną,- šyptelėjau vaikinui ir atsikėliau nuo sofos

-Ar galiu tikėtis...

-Tikrai ne,- nusijuokiau ir pertraukiau jį, nes žinojau ko klaus...

Atsiprašau, kad taip ilgai nekėliau dalių, tiesiog visokie atsiskaitymai, o paskui egzaminai ir visai laiko nebeturėjau... nuo šiol kaip ir visada į savaite gausit bent po 2-3 dalis :)