Student

8 dalis

Lucy pov.

Pavalgiusi padėkojau ir nuėjau į savo kambarį. Bet jame smirdėjo žuvimi. Susiraukiau ir nuėjau prie savo tašės ir atsidariau ją. Joje nieko nebuvo ir nesmirdėjo. Pradėjau vaikščiot aplink kambarį kol galiausiai radau spintoje įmestą žuvį.
Atsidusau ir nuėjau į Delilah kambarį rankoje nešdamasi žuvį.
Nesibeldusi įėjau ir pamačiau ją sėdinčią ant lovos ir kalbančią telefonu. Ji pamačiusi mane išsišiepė, bet pamačiusi mano rankose esančią žuvį susiraukė.
Aš priėjau prie jos ir uždėjau žuvį jai ant plaukų ir patryniau, kad ir kaip ji bandė priešintis, jai nepavyko. Po to, kai ištryniau jos galvą pakišau žuvį po pagalvėmis o ji pradėjo verkti.
-Nežaisk su mergina kuri gali žaisti geriau, kale.
Buvau pikta, nes reikėjo valyti spintą ir kvėpinti brangiais kvėpalais ir dezodorantais kuriuos radau savo vonioje. Tikriausiai mama pripirko, prieš man čia atvykstant. Ar ji bando išpirkti viską ? Apgailėtina.
Šį kartą užsirakinau duris prieš išeinant iš kambario. Nusileidau į apačią.
-Aš einu į parduotuvę.-sušukau ir pradėjau autis batais.
-Tau gal reikia pinigų ?
-Na, gal šiek tiek.
Tėvas atsidarė piniginę ir išėmė 30 svarų ir padavė man.
Išėjau iš namų ir patraukiau keliuku link parduotuvės.
Parduotuvėje pasiėmiau saldumynų ir galvojau, ką čia iškrėtus.
Sumaniau pakeisti jos šampūną į žalios spalvos dažus sumaišytus su šampūnu. Radau vienus dažus kurie laiko kelis plovimus ir nereikia ilgai laikyti prieš išplaunant.
Sumokėjusi už viską išėjau iš parduotuvės. Bet eidama užsižiopsojau ir į kažką atsitrenkiau, bei buvau visa apipilta kava. Atsistojau ir piktai pažvelgiau į kaltininką. Jis pamatęs mane pradėjo juoktis.
-Gal sakau atsiprašyk.
-Gal sakau žiūrėk kur eini.-Vis dar kikendamas pasakė.
Susiraukusi apsisukau ir pradėjau eiti savo namų link. Jis pasivijo mane.
-Nagi čia nieko tokio, tad galbūt norėrum nuiti išgerti kavos ?
-Dabar ?
-Na ,tu nueitum persirengti ir tada.
Kažkodėl sutikau ir mes žingsniavome mano namų link. Jis net pasisiūlė panešti mano krepšį.
Sužinojau, kad jis yra vardu Harry , yra baigęs mokyklą ir dabar dirba vienoje kepykloje. Ir niekur nestudijuoja nes žada būt dainininku. Aš jam tai pat papasakojau apie save. Kad esu mokinė ir kad gyvenau pas močiutę ir dėl ko ten gyvenau. Jis aplinks save turėjo šydą, kuris suteikė saugumo ir pasitikėjimo jausmą.
-Tu gali užeiti.-Pasakiau jam kai buvome prie namų durų.
Jis linktelėjo ir įėjo kartu su manimi. Mes nusiavėme batus ir patraukėme mano kambario link. Bet mus sustabdė mama.
-Kas tavo draugas Lucy ?
-Čia Harry, mes eisime išgerti kavos tad ilgai neužsibūsime namuose.
-Žinoma , gerai, kad esi ne namisėda, ant stalo paliksiu pinigų.-Tai tarusi ji nuėjo atgal į virtuvę.
Mes užlipome į viršų ir įėjome į mano kambarį. Harry atsisėdo ant lovos ir užsikėlė kojas ant jos. Jautėsi kaip savo namuose. Sukikenau ir pasiėmiau sausus ir švarius drabužius. Nuėjusi į vonią jais persirengiau ir grįžau į kambarį. Harry gulėjo ant pilvo ir skaitė mergaitišką žurnalą.
-Ką tu čia darai ?-Keistu tonu paklausiau.
-Aš tai nieko.-Jis susikeno ir numetė žurnalą ant žemės.
-Gerai, eime.-Nusijuokiau ir mes nulipo į apačią.
Aišku užrakinti durų nepamiršau.
Jau norėjau imti pinigus, bet Harry sustabdė mane.
-Džentelmenai moka.-Jis pasakė.
-Aš gal pasiimsiu pinigus.-Nusijuokiau ir įsidėjau į kišenę.
Jis susiraukė.
-Tu galėsi mokėt, aš eisiu valgyt pirkt.-Nusijuokiau ir mes išėjome iš namų.
Visą kelią link kavinės jis pasakojo savo nevykusius juokelius. Jis išties geras vaikinas. Labai linksmas ir malonus.
Kai priėjome kavinę jis atidarė duris ir įleido pirmą.
Mes užsisakėme kavos ir atsisėdome prie staliuko šalia lango.
aš pažvelgiau į jo akis. Jos buvo šviesiai žalios.
-Turi labai gražias akis Harry.-Jis nusišypsojo ir padėkojo.
Niall pov.
Paskambinus Delilah ir paprašiusi su ja eiti iškrėsti išdaigą Lucy, aš kaipmat sutikau. Norėjau ją pamatyti.
Delilaj žinojo kur Lucy nuėjo, tad mes nuėjome į kavinę kurioje ji turėjo būti. Delilah nupirko šaltos kavos, o aš kokteilį. Neva tai dėl to ,ką Del nori iškrėsti Lucy.
Delilah patraukė link kažkur, o aš vis dar nemačiau Lucy ,tad nusekiau paskui Deli.
Netrukus pamačiau ją sėdint su kažkokiu vaikinu prie staliuko. Negi rimtai ? Kur gi Maiklas?
-Sveika bjaurybe.-Nusijuokė Delilah.
Vaikinas šalia sėdėjęs atsistojo arčiau Lucy, lyg kėtindamas ją apginti.
-Delilah argi tau negana ? Negi neatsibodo tai daryti ? Susirask gyvenimą ir rūpinkis savais reikalais.-Lucy tai pat žodžių kišenėj nerinko.
Delilah susiraukė ir kėtino apipilti Lucy, bet vaikinas šalia suėmė jos ranką, kurioje ji laikė puodelį ir užvertė ant jos. Lucy jau buvo išsiėmusi telefoną ir viską filmavo.
-Kvailį tu, ką padarei ?-Delilah vis klykavo, bet netrukus iš jos juokėsi visa kavinė.
Jos veidas iš karto pasidarė raudonas ir ji greitai pasišalino. O aš likau stovėti nežinodamas ką daryti.
-Ačiū tau Ha- Niall ? K-ko tau reikia ?-Jos balsas drebėjo ir jis suspaudė to vaikino ranką.
-Aš atsiprašau Lucy.-Greitai sumaliau ir išbėgau iš kavinės.
Prie durų dar pasukau galvą atgal, Lucy buvo apkabinus tą vaikiną.
Suspaudžiau kūmščius, bet greitai juos atleidau. Ji manęs bijojo. Bet ko aš galėjau tikėtis. Juk sumušiau ją. Ji tikrai buvo to nenusipelniusi.
Grįžęs namo sutikau mamą, ji pažvelgė į mane nusivylusiomis akimis, bet greitai nusisuko ir nuėjo į svetainę. Pasijutau kaltas. Susimoviau. Žiauriai susimoviau. Ji mano mama ir aš ją besąlygiškai nuvyliau.
Nusibraukiau ašarą, nors bandžiau atrodyti stiprus, man tai nepavyko. Kritau į lovą ir užsimerkiau. Įsivaizdavau kaip viskas būna gražu. Įsivaizdavau Lucy šalia savęs , naujus draugus, laimingą mamą. Stipriau užmerkiau akis. Delilah mano svajonėse nebuvo. Tai buvo keista. Keista, kad aš su ja bendrauju. Ji lyg akmuo kuris traukia žemyn. Kai aš noriu kilti į viršų.
Delilah pov.
Grįžau namo ir iš kart nubėgau į savo kambarį. Nusirengusi įlipau į dušą ir apsipyliau ašaromis. Taip ilgai laikiausi o dabar suskydau. Viskas turėjo likti viduje, o ne išsiveršti į išorę. Pykau ant visų. Ir labiausiai ne ant to vaikino kuris mane apipylė o ant Niall. už tai, kad jis manęs neapgynė ir juolab nepalydėjo namo. Jaučiausi lyg jam būčiau niekas. Bet kartais pagalvoju, kad tokia ir esu. Nieko verta. Apgailėtina, tuščia vieta