Užsimerkus prieš tikrovę (lietuviška istorija)

335 9 3
                                    

Šiandien jau lygiai metai kai gyvenu Madride, ir nors jis man atrodo per daug karštas bei egzotiškas, turiu pripažinti - čia žymiai geriau negu Lietuvoje. Viskas tiesiog kaip sviestu patepta. Baigusi testinį darbą, kurį rytoj reikėjo nunešti į koledžą, apsimoviau pastelinės rožinės spalvos sijoną iki žemės, sandalus ir berankovę baltą maikutę. Sulaukusi vakaro susiruošiau susitikti su draugėmis.

21 valandą jau buvau pas Euriką. Dar šiek tiek pasigražinome ir išejome į gatves. Prie mūsų turėtu prisijungti ir Nate su savo vaikinu. Rinksimės parke prie didžiųjų vartų. Ten paprasta renkamės kiekvieną penktadienį. Visi Beido koledžo ''žiaurieji'' muškietininkai (aš taip juos vadinu nes jie tik bando apsimesti kietais ir mušasi nors iš tikrųjų yra visiški bukagalviai) bei mėgstančios išgerti ,merginos. Na mes su Eurika ir Nate tokios nebuvom, tačiau vis tiek čia atpėdindavo bent kartą į savaitę, kad nebūtume linksnuojamos koledžo nevykėlemis.

-Ooo, Džordža! - sušuko Nate pamačiusi mane ateinant prie suoliuko.

-Tik nepradėk, Nate,- sukikenau.

-Gerai, sėsk. Ir va, imk,- ji padave man butelį nestipraus alaus. Atsisėdusi užsimečiau striukę nes po truputį vėso.

-Na, ką šiandien gero stebėsim? - paklausiau susikikenusi.

-Nežinau, bet girdėjau kažką kalbant apie lenktynes.

-Uuu,- apsidžiaugiau, nes lenktynės man visada patiko. Ypač motociklų.

Su nekantrumu laukiau kol ateis Eurika. Ji kaip visada privalo pasisveikinti su puse vaikinų. Žinoma puse jai pagrabaliodavo papus, kita dalis subinę. Pavarčiau akis. Kada gi ji suaugs. Pagaliau su visais pasisveikinusi ji sudribo šalia manęs.Visa dvokė vyriškais kvepalais.

-Na ar su visais pasisveikinai? - sumurmėjau.

-Ai baik, Džordža. Nemanai, kad tau pats metas susirasti vaikiną? Pamiršk tas nuoskaidas Lietuvoje. Ispanai žymiai karštesni ir geresni. Pamatysi. Galiu tau kokį sušaudyti.

-Nepradėk, gerai? - supykau,- man vaikino tikrai nereikia.

-Pamatysi kaip reikės,- Eurika kalbėjo užuominomis. Nesupratau ką ji norejo pasakyti, bet dabar man nė nerupėjo.

Stebėjau kaip po vieną išsirikiuoja motociklai ir užsiveda garsius variklius. Gurkštelėjau alaus likutį ir pasiemiau naują butelį.

You've reached the end of published parts.

⏰ Last updated: Sep 30, 2013 ⏰

Add this story to your Library to get notified about new parts!

Užsimerkus prieš tikrovę (lietuviška istorija)Where stories live. Discover now