18's

-4-

Pabudau savo kambaryje. Iš karto galvą persmelkė didelis galvos skausmas. Kas man vakar nutiko?

Staiga prisiminiau viską. Bet tai kaip aš grįžau vakar namo, jeigu buvau nualpusi? Nesąmonė. Tik mano krikšto mama žinodavo kur aš gyvenu.u

Įdomu būtų pasiklausyti mano gyvenimo istorijos? Gerai. Viskas prasidėjo tuo, kad atsiradau paprastoje šeimoje. Buvau antras vaikas, turėjau vyresnįjį brolį. Bent jau taip pasakojo man mano krikštamotė.

Ji tiksliai nepasakė kiek man metų, nes buvau įvaikinta.
Man kelia nerimą tai, ar ji man nemelavo? Kažkaip viskas netikslu. Visiškai!

Atsikėliau iš lovos ir pasirąžiau. Įsispyrusi į šlepetes nuėjau į vonią atlikti gamtos reikalų. Pliaukštelėjau vandeniu sau per veidą. Išsivaliau dantis ir šepečiu perbraukiau per plaukus.

Išėjau iš kambario ir man pasirodė, kad balkone kažkas stovi. Žengiau kelis nedrąsius. Pasitryniau akis ir vaizdinys dingo. Kas per nesąmonė?! Visiškai nieko nesupratau.

Priėjau prie spintos ir išsitraukiau juodą, iki kelių suknelę. Ji buvo su rankovėmis, bet laisva.

Susiradau spintoje aukštakulnius ir juos apsiaviau. Taip pat užsidėjau juodą vėrinį ir auskarus. Šį komplektą man buvo padovanojusi krikštamotė.

Nusprendžiau prieš einant į vakarėlį šiek tiek pabūti namuose. Lėtai nužingsniavau link balkono. Atsirėmiau į turėklus ir gyliai įkvėpiau miesto oro.

Kaip gaila, kad esu vieniša. Turiu draugų, bet gyvenimo meilės ne.
Kartais pagalvoju, gal liksiu senmerge? O kas žino?

Pajaučiau mažą vėjelį už savęs. Sustingau kai kažkas pradėjo karštai kvėpuoti į kaklą. Tas asmuo švelniai, bet tvirtai uždėjo rankas ant mano liemens.

- Labas, Mere,- sušnabždėjo jis.

- Kas tu?- paklausiau tyliai.

- Netrukus sužinosi...

Greitai atsisukau į jį ir uždėjau rankas ant jo liemens, kad nepabėgtų. Mane tai nustebino. Tai vaikinas iš sapnų. Jis buvo dar gražesnis tikrovėje.

- Kodėl aš tave sapnuoju?- paklausiau jo ir pažvelgiau jam giliai į akis.

- Sakiau, kad vėliau sužinosi!- pakėlė balsą.

Aš susigūžiau ir nuėmiau rankas nuo jo liemens. Niekas niekados nekalbėdavo su manimi tokiu tonu. Ir tai buvo baugu, bent jau man.

Kai staiga mane persmelkė siaubingas skausmas. Pasižiūrėjau žemyn ir pamačiau kuolu pervertą mano pilvą. Pažiūrėjau į vaikino išsigandusias akis. Jis sugriebė man už liemens, bet prieš tai kažkas dar įsmeigė kuolą, bet jau visiškai arti širdies. Suklykiau.

Blondino POV.

Viskas įvyko taip netikėtai. Kažkas bandė nužudyti Merę ir iš medžių viršūnių šaudė į ją. Ji suklykė, kai ją perskrodė kitas kuolas, bet jau netoli širdies.

Ne! Ji negali mirti! Mergina jau buvo pasiruošusi nukristi, bet aš ją paėmiau į rankas lyg nuotaką.

- Neužmerk akių, Mere!- rėkiau.

Bet ji manęs nepaklausė ir jos akių vokai užsivėrė.