Galimybė Laukti

Penkta dalis

Vos atsivedus Frėją į prekybos centrą Amelija pasimetė. Ji net nenutuokė, koks stilius patinka Frėjai. Ji apžiūrėjo parduotuvių sąrašą ir giliai atsiduso.
-Aš net nenutuokiu kokių rūbų tu norėtum,-nusijuokė ji,-galime nueiti į Croppa, taip pat į H&M. Ten turėtumėme rasti tau kažką tinkamo.
Frėja nepatikimai linktelėjo. Amelija tik dabar suprato, kad Frėjai šie pavadinimai nieko nereiškia. Ji juos girdi turbūt pirmą kartą.
-Croppe gali rasti daugiau laisvalaikio rūbų, jaunimui ten patinka. O štai H&Me labiau elegantiški, bet taip pat paaugliams galima daug ko rasti.
-Manau, galime užsukti į Croppa,-nedrąsiai tarė Frėja.
Amelijai atsidusus iš lengvumo, jog rado parduotuvę Frėjai, jos patraukė link lifto, kad pakilti į antrą aukštą.
-Rinkis ką nori ir ko tau reikia. Čia yra tikrai fainų batų, tad gali air juos apžiūrėti,-ileidusi į parduotuvę Frėją tarė ji.
Frėja turbūt to neišgirdo, nes paskendo rūbuose. Amelija šyptelėjo pati sau,nes bent jau viena misija bua įveikta. O dar liks begalybė kitų, gal net ir svarbesnių. Tikriausiai Frėjai teks nupirkti telefoną, dar Amelija nenustebtų, jei Frėja nukeliautų link kokios nors kosmetikos pilnos parduotuvės. Frėjai išsirinkus rūbus bei batus, mergina sumokėjo už juos ir su Frėja kartu ėjo link išėjimo.
Jos įlipo į autobusą, kuris sustoja netoli jų namų. Amelija pastebėjo Frėjos pasimetimą, bet neišdrįso paklausti, kodėl.
Merginoms grįžus namo jas pasitiko be galo laiminga mama. Šiuo metu ji buvo labai susidomėjusi Frėja ir jos pirkiniais, tad Amelija pavargusi nusliūkino į savo kambarį. Ji iš karto persirengė pižamą, nes žinojo jog bet kurią minutę gali užsnūsti. Pasiėmusi kompiuterį Amelija igriuvo į lovą bei apsiklojo save. Ji vis dar buvo nerami. Jai knietėjo žinoti, kodėl Frėja autobuse tapo tokia išsigandusi ir pasimetusi. Ji tikrai ne pirmą kartą naudojosi viešuoju transportu, tad jai tai nebuvo naujiena. Amelija pasijungusi Facebook programėlę prisijungė prie jau įpusėjusio grupinio susirašinėjimo dėl vakarėlio. Bet didesnė dalis susirašinėjimo buvo zyzimai ir inkštimai dėl mokyklos. Siuzė su Dene ruošėsi rytoj per etikos pamoką nupirkti kioske degtukų ir padegti mokyklą. Bet etiškai. Zoe prašė palikti valgyklą, kadangi jos mama gamina siaubingai. Šį dalyką pripažino ir pati Amelija. Kartą būdama pas Zoe turėjo papietauti kartu su jos mama. Dėja, pietūs nebuvo vieni iš geriausių.
Staiga nuo jos kelių buvo patrauktas elektronikos prietaisas. Amelija klausiamai stebėjo gana susirūpinusio tėvo veidą. Tas atsargiai prisėdo ant jos lovos krašto.
-Mes pagalvojome, jog Frėjai reikia užklasinės veiklos. Jai tikrai ne į naudą sėdėti visą dieną namuose,-atsiduso jis.
-Tai, ką man siūlai?-pakėlė antakius Amelija.
-Manau, turėtum pasikalbėti su Frėja apie jos hobius. Ji galbūt tau bus atviresnė. Mes su mama atsižvelgsime į jos norus ir surasime jai tinkamą veiklą.
-Bet jūs nemanote, jog gal ji iš vis nenorėtų grūstis į būrelius? Jai jau šešiolika, ji su mielu noru nueitu su draugais į kokį mišką ar apleistą trobą,-sumurmėjo dukra.
-Kodėl tu taip manai?-pasipiktino tėvas,-amžius nėra svarbus šiuo metu. Aš tikrai neleisiu jai sėdėti visą dieną čia.
-Jūs nepasitikit ja?
Amelijos tėvas tik papurtė galvą ir palinkėjęs saldžių sapnų paliko ją vieną kambaryje.
Amelija buvo įsitikinusi, jog tėvai bijo grįžę iš darbo pamatyti tuštutėlį namą ir pasprukusią merginą.

---

Woah, aš dar visai ne tinginė .-.