Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

74 dalis*

-Megan, mes tavęs taip pasiilgom,- išgirdau mamos balsą už El

-Aš jūsų visų taip pat labai pasiilgau ir turiu gera žinia

-Tai gal pagaliau grįši gyventi į savo namus?- apkabindamas paklausė tėtis

-Panašiai... aš gavau darbą pas įžymius žmones, būsiu jų stilistė,- striktelėjau iš laimės,- pora dienų pabūsiu čia, o trečiadienį eisiu į pokalbį

-Tai šaunu, tačiau ar tai reiškia, jog tave vėl retai matysim?- liūdnai paklausė mama

-Iš tikrųjų tai nežinau. Kiek man pasakojo tai turėsiu pakankamai su jais keliauti, nes jie įžymus žmonės, tačiau visas smulkmenas man paaiškins jie patys, nes nenori, kad kažkokia informacija iš lystų ankščiau laiko į viešumą..

-Na, svarbu, kad bent jau kol kas aš galėsiu pasidžiaugti savo sesute ir pralėkti po parduotuves,- nusišypsojo El

-Ačiū dievui, jus pačios užsidirbat pinigų,- nusijuokė tėtis

-Vistiek turėsi joms kažkiek duoti,- nusijuokė mama,- be to, gal ir aš kartu su joms eisiu,-erzino

-Jau tos moterys,- suinkštė tėtis,- su jumis blogai, bet ir be jūsų ne kas ,- nusijuokė

-Tu dar pakalbėk ir gaminsi vakarienę,- pyktelėjo mama. Dar šiek tiek pakalbėjom ir aš nuėjau į savo kambarį. Po to laiko, kai išėjau iš čia, nieko nepasikeitė. Ant naktinio staliuko stovėjo mano ir Hario nuotrauką. Tą įamžinta akimirką mes atrodėm tokie linksimi ir įsimylėję, o dabar abu gyvenam skirtingus gyvenimus ir vienas kito nematom. Na bent teoriškai, nes aš jį matau beveik visur, nors ir nenoriu to. Nors viskas vyko net prieš du metus atrodo, jog tik vakar aš išgyvenau visą tą košmarą ir pabėgau kuo toliau nuo čia...

-Megan, galiu užeiti?- pro durų plyšį galvą įkišo sesuo

-Žinoma El,- šyptelėjau ir net nepastebėjau, kad mano rankose Hario ir mano nuotrauką

-Tu vis dar jo nepamiršai?

-Žinoma, kad ne. Jis per giliai įsirėžė į mano širdį,- tariau liūdnai

-Viskas, baigiam šia tema..- suplojo rankom sesuo,- aš jau paskambinau merginom, kad rytojuj nieko neplanuotu nes eisim apsipirkti. Aišku nesakiau, jog tu jau grįžai, tai bus staigmena joms

-Puiku. Aš taip jų visų pasiilgau

-Patikėk, jos tavęs taip pat. Gerai baik tvarkytis ir tėvai tavęs jau laukia apačioje. Šiandien bus šeimos vakaras.- Tarė El ir strigtelėjusi nuo lovos nubėgo pas tėvus. Džiaugiuosi čia grįžusi. Kad ir kas čia nutiko, bet vis dėl to čia mano namai ir mano šeima...

Rytas*

Kaip gera atsibusti savo lovoj. Šiąnakt miegojau nuostabiai, vis dėl to ne veltui sakoma „visur gerai, o namie geriausia". Vakar praleidau puikų vakarą su šeima. Labai seniai tiek juokiausi ir bendravau. Po visų tų skandalų man reikėjo laiko, kad susitvarkyčiau, tačiau dabar manau, kad pagaliau pradedu jį pamiršti ir galbūt man pavyks susirasti naują meilę...

-Nežinau miegi tu ar ne, bet aš įsibraunu į tavo kambarį,- El tiesiog įsiveržė į mano miegamąjį

-Jau nebemiegu,- nusijuokiau

-Tai puiku, kelkis, ruoškis, nes papusryčiausim ir varysim apsipirkinėti ir žinoma susitikti su merginom. Jos net nenumano koks siurprizas jų laukia

-Gal man įsivynioti į dovanų popierių ir užklijuoti ant jo raudoną kaspiną?- nusijuokiau

-Geniali mintis, bet galėjai ir vakar pasiūlyti,- nusijuokė

-Kur jau ne,- nusijuokiau ir nusliūkinau į vonia

Po pusryčių*

-Merginos, tikrai nereikia daugiau pinigų?

-Tikrai nereikia. Tėti mes jau esame savarankiškos,- Tarė El

-Aš žinau, tiesiog man labai keista, kad jūs taip greitai užaugote

-Bet jūs visada būsit mūsų mergaitės,- atėjusi iš virtuvės tarė mama

-Ir mes tik džiaugsimės tuo,- nusišypsojau ir dar kartą visi apsikabinom...

Prie prekybos centro*

-Merginos parašė, jog laukia mūsų. Tik gaila, kad nebus Dani.- El

-O kur ji?

-Šiandien jai kažkokia perklausa

-Džiugu jog Dani užsiima savo mėgstama veikla,- tariau išlipusi iš automobilio

-Mes beveik visos gavom mėgstamą darbą. Liko dar Vika su Perrie

-Esu įsitikinusi, jog ir joms nusišypsos laimė,- šyptelėjau

-Megan, turiu tave perspėti, jog po to kaip vaikinai išgarsėjo dar labiau, žurnalistai dažnai sekioja ir mus, taigi jai pamatysi kokia blykstę ar klausimų virtinę, tiesiog nekreipk dėmesio

-Žinoma, nemanau, kad bus labai baisu,- nusijuokiau

-Patikėk, kartais tenka nuo jų bėgti,- rimtai tarė El. Na svarbu manęs niekas nepažįsta. Vos tik įžengėm į prekybos centrą prie fontano pamatėm stovinčias Vika su Perrie. Jos taip pat buvo kiek pasikeitusios. Nors paskutinį kartą mačiau jas prieš mėnesį, kas nėra labai seniai, tačiau jos pasikeitusios. Su El susižvalgėm ir nepastebėtos prasliūkinom. El davė ženklą, kad aš pradėčiau kalbėti:

-Atsiprašau, gal žinot kur randasi „Starbucks" ?,- tariau ir atsisukus merginom plačiai nusišypsojau. Joms prireikė  keleto sekundžių, kad suprastu ką mato prieš save ir tuomet pradėjo spiegti ir puolė mane...

-Ar tu tikrai čia?- tarė Perrie

-Ar tu tikra?- nusijuokė Vika

-Ne, tiesiog mano tėvai pagamino didelę vaškinę lėlę ir nusprendė padovanoti ją jums,- nusijuokiau

-Negaliu patikėti, jog mūsų Megan pagaliau grįžo,- Vika

-Mes turim šiandien visą dieną ją atsidžiaugti, kadangi ryt ji eina į pokalbį dėl darbo ir neaišku kaip bus paskui,- tarė El

-Ar tai reiškia, jog tu nuo šiol gyvensi čia?- Paklausė Perrie

-Kol darbas leis, taip,- šyptelėjau

-Tu net neįsivaizduoji kaip tavęs pasiilgau,- tarė Vika

-Gerai, užtenka čia tu pasiilgau, einam apsipirkinėti ir pakalbėsim, nes jau labai daug visokių temų prisirinko per menėsį,- nusijuokė El ir visos patraukėm po parduotuves....