Galimybė Laukti

Trylikta dalis

Sėdėjimas jaukioje kavinukėje su geriausiu draugu Amelijai pasidarė nuobodus. Bet ji matė, jog Teo galėtų čia būti ir ilgiau. Amelija mieliau pasivaikščiotų po Klaipėdą, nueitų prie jūros. Bet Teo pasirinko tiesiog sėdėjimą kažkokioje nuobodžioje patalpoje.
-Gal einam kur nors? Čia darosi nuobodu,-sumurmėjo Amelija.
-Kuo tau nepatinka kavinė?-nusijuokė Teo,-aš asmeniškai labai išalkau. Tad leisk bent jau pavalgyti.
Amelijai sumurmėjys tylų ,,gerai" Teo šyptelėjo. Ji supranta, jog buvo varginantis kelias ir taip toliau, bet nusipirkt pavalgyti galima paprasčiausioje maximoje.
Padavėjui prisistačius, Teo užsisakė kažkokių kotletų, o Amelija paėmė puodelį kavos su zefyriukais.
-Kažkaip stebiuosi, jog po keturių valandų kelionės neužsimanei valgyt,-pasakė Teo, vos jam atnešus jo patiekalą.
-Po keturių valandų kelionės aš mieliau gulėčiau jambaryje, arba aplankyčiau miestą,- pavartė akis Amelija.
Kava, kurią ji gavo, buvo ganėtinai karšta, tad teko truputį palaukti. Amelija truputį pyko ant Teo, nes sėdėjimas kavinėje jai nepatiko. Jai iš vis geriau nueiti į kokią maximą, bet nesėdėti restoranuose ar kavinukėse. Jei ji būtų žinojusi, kur Teo ją nusivesiąs, ji kategoriškai atsisakytų.
Išgėrusi savo kavą, žvilgtelėjo į Teo pusę. Jis vis dar kimšo savo maistą.
-Aš manau, man reikia grįšti į kambarį,-pasakė ji.
-Hei, kodėl? Aš dar net nepavalgiau.
Amelijai teko sugalvoti įtikinantį melą. Kaip visada, mėnėsinės yra puikiausia išeitis. Teo pasakė, jog galbūt mieste susiras kokį Titą ar Charlį, tad laiką praleis smagiai.
Amelija išėjusi iš įgrisusios kavinės pasuko link Klaipėdos centro. Geriau pasivaikščios viena, nei sėdės ir žiūrės į ėdantį Teo. Amelija žino, kad galbūt pyksta ant jo be reikalo, bet negi ji per prievartą turi ten sėdėti?
Amelija gana greitai praleido laiką besiklaidžiojama Klaipėdos gatvelėmis, nes padižiūrėjusi į kaikrodį suprato, jog laikas grįšti.
Grįžusi į ssvo kambarį, pamatė ten tim Frėją ir Denisę.
-Uu, kažkodėl per greitai atėjai,-uždainavo Denė.
-Na žinai, užknisantis sėdėjimas kavinėje, kai prieš tave tik ėdančio Teo snukis, tai nieko gero,-suprunkštė Amelija.
Frėja sukrizeno.
-Tai tada sveika atvykusi į...
-Vienišų didelių mergaičių mažai didelį klubą,-Denisės mibtį užbqigė Frėja.
-Taip,-palinkčiojo galva Denė.
-Puiku,-nusijuokė Amelija,-kada švęsime klubo gimįadienį?
-Manau, kad šiandien,-pareiškė Denisė.
Kai visi šeip ne taip susirinko, stengėsi sutilpti bent kokiise dvejuose arba trijuose mašinose. Nes tikrai kas antras žnogus nenorės šijti su vandeniu rankose, kai kiti pilstosi degtine.
Visi vargais negalais sutilpo į dvi mašinas. Žinoma suspausti, kaip žuvys maximos akvariume.
Į Teo mašiną tilpo dar Titas su Zoe ir Denise.
-Man labai įdomu, kas mus parveš atgal,-pasakė Denisė.
-Angelas Sargas nusileis iš debesų ir su padirbtu vairavimo pažynėjimu saugiai nuveš mus namučio. Paguldys į lovytes ir dar gal net lopšinėlę uždainuos,-suplonintu balsu prakalbo Titas.
-Bet priėjęs prie Tito, angelas prisimins, kad lygiai prie š metus šis nedoras berniūkštis metė į savo geriausią draugę muilą, liepdamas susimuiluoti. Tad angelas jį nubaus,-paskutinį žodį Zoe sušnibždėjo.
Titas dramatiškai susiėmė už širdies.
Amelija ir Frėja sukikeno.
-Manau apsieisime kažkaip ir be angelų,-papurtė galvą Teo.
-Į pragarą jį. Jis netiki angelais,-sušuko Titas.
-Jei nori, kad tave išlaipinčiau, taip ir sakyk. Nes žinok mišių mašinoje man nereikia,-pasakė Teo.
-O aš galvoju, kad būtų iš vis neprošal.-gūžtelėjo pečiais Zoe,- pasimelstumėme bent jau už mano mirusią žuvytę.
-Galime pradėti melstis jau dabar. Nes man reikua ir už musę pasimelst,- nysijuokė Frėja.
-Tai gal kunigą pakvieskim dar,- pavartė akis Teo.

---

Aš tiesiog prisiminiau, kad tikybos mokytoja užrėkė ant klasioko dėl to, jog jis pasakė, kad dabar galima tuoktis ir su šaukštu.
Pasimelskime už šaukštą :")