Galimybė Laukti

Keturiolikta dalis

Jie važiavo neilgai. Mašinoje buvo ankšta ir karšta. Awika, su kuria Frėja net nespėjo susipažinti, atvažiavo likus vos pusvalandžiui iki septintos, todėl jų pasidarė vienuolika ir vienoje mašinoje turėjo sėdėti šeši. Taigi, Frėja grūdosi ant galinės sėdynės su Titu, Denise ir Zoe.

Už keliolikos metrų nuo namo, kuriame turėjo vykti vakarėlis, jau girdėjosi muzika. Jie pasiekė triukšmo šaltinį ir tas triukšmas bei švęsti pradėję žmonės kėlė veiduose šypsenas.
-Na ką, lipam, -sukomandavo Zoe.
Mėlynplaukė atidarė dureles, išstūmė iš mašinos Frėją ir išlipo pati. Visi kiti taip pat išlipo. Tuoj pat prie jų prisiparkavo Charlio automobilis, kuriuo atvažiavo Awika, Sueza, Maria, Lukas ir Charlis.

-Mes vėl nakvosim čia kaip anakart? -paklausė Charlis.
-Jei ruošiamės grįžt, tai nebus kam gert, -pasakė Titas.
-Dabar turim daugiau vairuojančių, -priminė Zoe, -Ir Teo nebegeria, kiek pamenu.
-Ei, ei, -užprotestavo Teo, -Juk šventė, mes miegam čia.
-Puiku, -Maria suplojo rankomis.
-Tik visiems vis tiek reiks susirinkt, nenoriu vėl ieškot pasiklydusių vaikų, -Titas reikšmingai pažvelgė į Zoe.
Denisė prisiglaudė prie jo ir Titas, apkabinęs ją viena ranka, kita suvėlė plaukus.
-Gerai, tai sustinkam čia kokią antrą? -paklausė Amelija.
-Juokauji? -Zoe nusijuokė.
-Kokią ketvirtą ir ne anksčiau,- pasakė Teo.
-Puiku, ketvirtą ir nei minute anksčiau! -nukirto Sueza.
Tuomet jie nusijuokė ir patraukė į namą.

Nors buvo dar anksti, name jau buvo pilna žmonių. Prie jų prišoko vaikinas žaliais plaukais, jau kiek išgėręs ir pradėjo sveikintis. Pasveikino visus bendrai, paspaudė ranką Titui, apkabino Zoe ir kiek atkėlė nuo žemės.
-Su metais vis lengvėji, gal pradėk valgyt, -pasakė.
Mergina sukikeno.
Denisė iškart jį atpažino, nors ir žaliai perdažytais plaukai. Tai buvo Erikas Lopauskas, tarp draugų tiesiog Lopas. Denisė greitai paskaičiavo, kad jam dabar dvidešimt ketviri, jis greičiausiai vis dar niekur nesimoko ir nedirba, gyvena mamos name ir tarsi paskutinis nevykėlis per dienas žiūri animacinius filmukus ar žaidžia kompiuteriu. Tačiau kiekvienas vakarėlis su juo įgaudavo gyvybės, nes, atrodo, jis pažinojo visą plačią Lietuvos neformalų visuomenę.

Pamatęs Denisę, Erikas nusišypsojo. Paėmė jos ranką ir pabučiavo. Mergina nusišypsojo.
-Ji jau beveik metus mano, -pasigyrė Titas, apkabindamas šviesaplaukę.
Erikas nusijuokė:
-Aš sakiau, kad su ja neprašausi.

Jie palengva išsiskirstė kas kur, Amelija nusitempė Frėją prie stalo. Į du raudonus puodelius įpylė truputį kažkokio alkoholio, o ant viršaus multivitaminų sulčių.
-Neprisigerk per daug, -įspėjo ji Frėją, įduodama jai stiklinę, -Juk vis dėl to aš už tave atsakinga.
-Gerai, aš daug negersiu, -pažadėjo Frėja.

-Skanaus, -atsklido balsas.
Šalia Amelijos į stalą atsirėmė rudaplaukis vaikinas ir jai šyptelėjo.
-Hm,.. ačiū, -sutrikusi atsakė Amelija.
-Aš Faustas, nori pašokt? -pasiūlė vaikinas.
-Amelija, -ji ištiesė ranką ir vaikinas sukabino jų delnus, -Ir taip, noriu.
Tuomet jie išnyko žmonių maišalynėje ir Frėja liko sėdėti viena.

Ji palengva išgėrė savo gėrymą, šiek tiek deginantį stemplę. Jautėsi šiek tiek apsvaigusi, bet pajutusi svetimas rankas ant klubų greitai atgavo budrumą. Išsigandusi prisilietimo net kruptelėjo.
-Nešokinėk, mažute, dar ne laikas, -ištarė prikimęs balsas jai už nugaros.
Frėja atsisuko ir išvydo Arijų. Jis nesiliovė glostyti jos šonų.
-Negąsdink manęs taip,- subarė ji, atsigaudama po išgąsčio.
-Išgėrusi tu jautri, -nusivaipė Arijus, -Bet man visai patinka.
Jis suspaudė Frėjos užpakalį ir ji suspurdėjo, žengdama arčiau jo kūno.
-Pasivaikščiokim, -pasiūlė vaikinas, patraukdamas rankas.
Frėja linktelėjo.

---------------
Karštis neleidžia miegoti.