Turėjo būti ne taip

8 dalis

Su ta mintim užmigau. Ryte pažadino už durų lojantis Hugo. Kadangi dar buvo tik 6 išsiropščiusi iš lovos atidariau jam duris ir kritau atgal į lovą. Po 3 valandų lyg žadintuvas prisistatė Keitė sakydama, kad kelčiausi nes turiu pasimatymą. Atrašiau jai, kad nepavydėtų ir leistų man dar pamiegot, bet visdėlto išlipau iš lovos nekantraudama vėl pamatyti Gideoną. Šiek tiek jaudinausi, bet netiek kiek pirmą kartą. Morališkai ruošiausi vėl išvysti jį tokį leisgyvį, gulintį, vos galintį suregzti sakinį. Pasistiprinusi dribsniais su jogurtu susiruošiau, išsivaliau dantis, susišukavau plaukus, pasidažiau(Keitė mane turėtų užtai pagirti) išsiruošiau išeiti iš namų, kai kažkas ėmė rakinti duris. Nesuprasdama kas tai galėtų būti pasiruošiau blogiausiam ir išsitraukusi didžiausią virtuvinį peilį atsistojau prie durų. Atsidarius durim jau ruošiausi užsimerkusi iš visų jėgų smeigti, bet tada išgirdau tėčio balsą :
-Kleire! Kodėl tu ne mokykloj ir kodėl tu manęs vos nepadūrei?!
- Aš galvojau tu įsibrovėlis
- Gerai tave paruošiau,- nusijuokė tėtis. Bet kodėl gi tu ne mokykloj?
- Papasakosiu vėliau, turiu bėgti, myliu, ate,- išbėriau išbėgdama pro duris toliau nuo tėčio klausimų, dar jam nespėjus nieko atsakyti. Taip netikėtai išbėgusi supratau, kad pamiršau ausinukus, bet nenorėjau grįžti namo.
- vieną dieną išgyvensiu, pagalvojau. Klydau. Stotelėje ilgai ir nuobodžiai laukiau autobuso. Buvo vėsus rytas todėl šokinėjau koja ant kojos bandydama sušilti. Po to, kas atrodė amžinybė galiausiai atvažiavo autobusas. Kuo labiau artėjau link ligoninės, tuo dariausi neramesnė. Galvojau Gidžiui pranešti, kad jau važiuoju, bet norėjau padaryti jam staigmeną. Į autobusą įlipo kontrolieriai ir aš supratau neturinti elektroninės kortelės, nes be telefono nieko su savimi neturėjau. Mintyse nusikeikusi galvojau kaip išsisukti. Kontrolierei praeinant apsimečiau miegančia. Žinojau, kad jie neturi teisės žmogaus liesti. Buvau teisi, ji pastovėjo šalia ir dar bandė kažką sakyti, bet galiausiai supratusi, kad nieko nepeš nuėjo. Sekančioj stotelėj turėjau lipti. Atsistojau iš savo vietos ir patraukiau link durų. Kontrolieriai patenkinti pagavę tris zuikius jau buvo išlipę su įkaitais į savo autobusiuką. Išlipau iš autobuso ir šilčiau prisispaudžiau striukę. Po šilumos autobuse, lauke atrodė buvo dar šalčiau negu prieštai, todėl nuskubėjau į ligoninę. Be seselės pagalbos nesunkiai radau Gideono palatą, bet prieš įeidama kiek dvejojau.
Sukaupusi drąsą spustelėjau duris. Gideonas sėdomis gulėjo ir kažką įdėmiai žiūrėjo savo macbook kompiuteryje. Išgirdęs mane įrinant atsisuko ir jo veidas nušvito. Pamačiusi, kad jis atrodo daug geriau nušvitau ir aš. Jis patapšnojo ranka šalia savęs, pakviesdamas atsisėsti. Man priėjus silpnai apkabino, mačiau, kad tai reikalavo iš jo daug jėgų. Paklausiau ką žiūri, jis tik pasislinko leisdamas man atsisėsti gulomis kaip jis. Aš nusispyriau batus ir priguliau šalia. Atsargiai padėjau galvą jam ant peties, jis truputį susiraukė iš nudelgusio skausmo, bet kai norėjau galvą patraukti, mane sustabdė. Viena ranka apkabinęs per pečius jis iš naujo paleido filmą. Nežinau ką žiūrėjom, ir tiesą sakant nelabai ir rūpėjo, nes man buvo gera tiesiog gulėti šalia.

Jis pastebėjo, kad man nelabai įdomu, todėl išjungė filmą ir uždaręs kompiuterį padėjo jį ant staliuko prie lovos. Tvirčiau mane apkabino ir kurį laiką taip ir gulėjom. Turbūt būčiau gulėjusi taip visą amžinybę, bet į palatą įėjo seselė. Pamačiusi mus atsikrenkštė. Aš atsisukusi jos pusėn nuraudau ir mikliu judesiu iššokau iš lovos.
- Palauksiu už durų,- pasakiau abiem ir niekam nespėjus atsakyti išsmukau. Man laukiant laikas slinko labai lėtai. Pasigailėjau nelikusi palatoje, nes man buvo šiek tiek smalsu ką jam tenai daro, bet kantriai laukiau stumdama laiką tiesiog vėpsodama į sieną. Pro mane koridoriumi praėjo nevienas gražus vaikinas ir vis mane nužvelgdavo. Seniau būčiau atsisukusi ir palaikiusi ryšį, bet dabar ramiai sėdėjau sulindusi į telefoną, nes tvirtai žinojau, kad gražiausias šios ligoninės vaikinas kątik laikė mane tvirtai apkabinęs. Nuo tos minties nusišypsojau. Praėjus dar penkiolikai minučių kurios labiau priminė istorijos pamokoje išmoktą šimtametį karą, seselė galiausiai atidarė duris ir išeidama netgi jas man palaikė. Džiugiai įstriksėjau į palatą, nors Gideonas atrodė pasikeitęs. Nelabai supratau kuo, bet buvo. Klausiamai į jį pažvelgiau. Jis nusišypsojo savo akinama šypsena ir pasakė :
- Regis jie mane apsvaigino.
- Argi legalu nepilnamečiams vartoti? ,- tramdydama juoką atsakiau.
- Ei, ei, aš gi ne savo noru, mane privertė.. Abu nusijuokėme.
-Ateik, sėsk čia,- vėl patapšnojo jis ranka lovą.
- Ar ir vėl turėsim žiūrėt tą nuobodų filmą? ,- apsimečiau įsižeidusi ir patempiau lūpą.
Jis pažiūrėjęs į mane prikando lūpą. Iš kažkur galvoje atsirado mintis, kad norėčiau į ją įkąsti. Raminkis Kleire, sudrausminau mintyse pati save.
- Gerai pritariu jis nebuvo labai įdomus. Ką nori veikti? ,- paklausė jis.
- Papasakok ką nors daugiau apie save,- pasakiau eidama artyn jo lovos, o jis visdar rodė man prisėsti.
- Nelabai yra ką pasakot.. ,- susimąstė jis, tačiau netrukus ėmė pasakoti. Rodos kalbėjomės valandų valandas, apie viską ir tuo pačiu nieką. Su kiekviena minute supratau vis giliau klimpstanti. Svajingai pažiūrėjau į jį, sėdintį visiškai čia pat ir kažką užsivedus kalbantį. Nebegirdėjau ką jis kalba, tiesiog gėriau akimis jo grožį. Jis matyt tai pajutęs atsisuko.
Mūsų akys susitiko. Gideonas ranka nubraukė man nuo veido kelis išsidraikiusius plaukus. Tada pasilenkė link manęs. Aš išsigandusi kiek atsitraukiau ir nuleidau akis. Jis sumišęs pažiūrėjo į mane klausiamu žvilgsniu.
- Atsiprašau.. ,- susigėdusi pasakiau.
-Ne, tai aš atsiprašau. Netaip perskaičiau signalus, galvojau..
- Ne, tai ne tu, - pertraukiau jį.
- Tuomet kas blogai? ,- sunerimo jis.
-Aš.. ,- pradėjau. Nemoku bučiuotis.. ,- pasakiau ir iš gėdos nuraudau.
Gideonas iš pradžių atrodo nustebęs pakėlė antakius, bet vėliau nusijuokė.
-Angele.. ,- prunkšdamas pasakė jis.
tiesdamas ranką į mane suėmė už smakro ir švelniai pasuko mano galvą į save. Šįkartą nebesitraukiau kuomet jo lūpos ėmė artėti prie manųjų..