Galimybė Laukti

Šešiolikta dalis

Frėja ir Arijus kelias valandas buvo lauke. Pasiėmė viskio butelį, dvi stiklines ir įsitaisė ant supynių. Arijus atsisėdo, o Frėja atsigulė, padėdama galvą jam ant kelių. Vaikinas švelniai glostė jos šviesius plaukus ir jie kalbėjosi apie gyvenimą.
-Žinai, aš vieno nesuprantu, -prasitarė Frėja.
-Mhm, klausau, -sumurmėjo Arijus.
-Sakei, tu ne santykių žmogus. Vadinasi, tau rūpi tik pasikrušt, o vakarėlis juk tinkamiausia tam vieta. Tai nesuprantu, kodėl tu sėdi čia su manim jau kelias valandas? -paklausė ji tiesiai.
Arijus nusijuokė.
-Jeah, aš ne santykių žmogus, bet tai nereiškia, kad man nusispjaut ant merginų jausmų. Aš mėgstu bendraut, neįsipareigot vaikino ir merginos reikaluose, o tiesiog bendraut... tik truputį smagiau, -jis šelmiškai šyptelėjo,- O tu dar negalvoji, kam leisi pirmam tavęs paragauti?
Frėja susigėdusi nuraudo.
-Iš kur žinai, kad aš...
-Matosi, -Arijus ją nutraukė viduryje sakinio, -Iš tiesų, žiauriai akivaizdu.
Jis pasilenkė ir pripylė stiklines viskio. Frėja atsisėdo, paėmė stiklinę į rankas ir gurkštelėjo. Gėrymas nudegino stemplę, todėl nusipurtė.
-Pirmą kartą norėčiau meilės, -pasakė ji.
-Žinoma, mažyte, -Arijus nusišypsojo.
Tuomet taip greitai pasilenkė ir vos vos sulietė jų lūpas, kad ji net nespėjo sureaguoti.
-Už šitą, tikiuosi nepyksi, -ištarė vaikinas.
Frėja papurtė galvą.
-Man reikia į tualetą, -pasakė jis, -Bet aš tuoj grįšiu.
O tuomet dingo, palikdamas Frėją vieną.

Titas, Denisė, Zoe, Lopas ir keli kiti vakarėlio asmenys sėdėjo kambaryje viršuje ir žaidė ,,Aš niekada".
-Aš niekada nedariau analinio, -ištarė trumpai kirpta rudaplaukė mergina su šešiais auskarais antakyje ir atsigėrė.
Titas paimė Denisės stiklinę pirmiau, nei ji spėjo tai padaryti ir nusišypsojęs priglaudė prie jos lūpų, bei pavertė, kad išgertų. Po jis atsigėrė iš savo stiklinės.
Zoe peržvelgė juos rimtu žvilgsniu. Žinojo, kad jei Denisė ką nors darė, tai tik su Titu. Viena vertus, tai jai nelabai patiko, nes Titas nebuvo iš tų, kurie įsimyli, o ji nenorėjo, kad Denisė liktų įskaudinta. Kita vertus, Titu Zoe pasitikėjo, jis buvo išties šaunus vaikinas, ne veltui jos feliausias draugas.
-Aš niekada nerūkiau žolės, -ištarė Zoe, įdėmiai stebėdama Titą ir Denisę.
Titas vėl išgėrė iš savo puodelio ir pagirdė Denę iš jos. Mergina nusijuokė.
-Aš niekada nedariau oralinio, -ištarė Titas ištuštindamas savo stiklinę.
Tuomet paėmė Denisės stiklinę ir davė jai atsigert. Šiek tiek per daug pavertė ir keli lašeliai nutekėjo per skruostą. Vaikinas pasilenkė ir juos nulaižė.
-Hei, tu bandai mane nugirdyti, kad išnaudotum, -paprieštaravo Denisė.
Titas nusijuokė ir prikando juodu auskaru pervertą lūpą.
-Aš galėčiau paimt tave ir blaivą, juk žinau, kad pati to nori, -ištarė jis.
-Susiraskit kambarį, -pasakė kažkoks vaikinas rausvais plaukais.
Keli žmonės pradėjo juoktis.
-Gera mintis, Dene, einam? -pasiūlė Titas.
-Galim.
Jis atsistojo, po to padėjo atsistoti Denisei ir jie perėjo per kambarį iki durų, lydimi Zoės žvilgsnio.
-Jis jai ne per senas? -paklausė šalia Zoės sedėjusi jos draugė Anė.
Zoe tik sunkiai atsiduso.

Titas užrakino duris už savęs, kai jie įėjo į vieną iš antro aukšto kambarių.
-Pernai kai tavęs ieškojau, nemaniau, kad kada į tokią vietą lįstum. Manau, aš darau tau blogą įtaką, mažyle, -ištarė jis.
-Man patinka tavo įtaka, -pasakė Denisė ir lėtai priėjusi, apkabino jį per kaklą.
Tuomet prisitraukė bučiniui. Vaikinas staigiai prispaudė ją prie sienos ir ėmė grubiai bučiuoti. Bučiavo lūpas, vėliau perėjo prie kaklo, priversdamas ją dejuoti. Tito rankos greitai atsegė jos džinsus ir jis užkišo dešinę ranką už Denisės kelnaičių.
Staiga pradėjo vibruoti Tito kišenėje buvęs telefonas.
-Šūdas, -nusikeikė jis.
Ištraukė iš kišenės telefoną ir pažvelgė į ekraną, ten švietė Charlio vardas. Titas atmetė skambutį.
-Ko tam asilui prireikė, dar tik trečia,- ištarė jis susinervinęs ir įkišo telefoną atgal į kišenę.
Jo akys grįžo prie Denisės veido ir jis pradėjo judinti ranką jos kelnaitėse, priverstadamas ją dejuoti. Tik telefonas privalėjo vėl suskambėti.
-Atrodo, dabar ne mūsų laikas,- ištarė Denisė, -Atsiliepk, gal svarbu.
Titas pavartė akis ir išsitraukęs telefoną atsiliepė. Pakalbėjo kelias minutes ir veido išraiška visiškai persimainė. Baigęs pokalbį nuėjo į kambaryje buvusią vonią ir nusiplovė rankas.
-Skambino Charlis, -pranešė Denisei, -Nutiko kai kas baisaus, Sueza... ar tai iššoko, ar iškrito iš antro aukšto balkono.

------------
651 žodžiai, ar tik nebus rekordas šioj istoj?