-Nusiramink. Galiu tai kontroliuoti.
Daugiau nieko nesakęs jis išėjo iš kambario palikdamas mane viena su savo mintimis. Gali kontroliuoti? Tai kodėl jis tada sakė, kad nespėjo išeiti iš namų prieš virtimą? Dar viena paslaptis. Gražu. Užsiklojau kūno pledų ir užsimerkiau galvodama apie tai kur jis galėtu mane nusivesti. Galbūt jis man meluoja? Abejoju tuo. Jis monstras, bet gali būti ir geresnis, tik reikia jam padėti tapti kitokiu. Nuotraukose, kur jis su šviesiaplaukė mergina, atrodo toks laimingas, visiška jo priešingybė. Retai matau jį besišypsanti, nes jis visada rimtas ir piktas ir manau to priežastis esu aš. Jis nenorėjo tos užduoties, kuri man vis dar paslaptis. Ir jis pasitrauks. Turbūt tai paskutinės dienos su juo.
***
Pramerkiu akis nuo lengvo purtymo. Kambaryje tamsu, bet galiu įžvelgti Zayn veidą. Sudejavau užsidengdama veidą pagalve ir toliau bandydama miegoti.
-Nagi kelkis,-pajudino mane.
-Noriu miego, Zayn,-sumurmėjau.
-Tau patiks ten.
-Gerai,-atsidusau atsidengdama ir išlipdama iš lovos.
Užmigau su rūbais, tai dabar jie susiglamžė ir negražus.
-Tokia aš niekur neisiu,-sukryžiavau rankas.
-Čia liko tavo timpos, duosiu dar savo megztinį ir galėsime eiti,-pavartė akis.
Palinksėjau ir jam atnešus rūbus nuėjau į vonią persirengti. Kojas skaudėjo, bet jau galėjau pavaikščioti. Persirengusi į rūbus pažiūrėjau į veidrodį. Zayn megztinis buvo per didelis man, bet jis man patiko ir jis skaniai kvepėjo. Užsidėjau kapišoną ir išėjau iš vonios pažiūrėdama į sėdintį juodaplaukį.
-Atrodai mielai,-šyptelėjo.
Paraudusi nuleidau galva, bet greitai ją pakėliau, kai jis priėjęs paėmė man už rankos. Pažvelgiau į jo rudas akis šyptelėdama ir bandydama sulaikyti save nuo kvailo šypsojimosi.
Jis išsivedė mane į lauką, kur vienintelis šviesos šaltinis buvo mėnulis. Šiandien jaunatis. Žiūrėjau į žvaigždes, kurios gražiai spindėjo ir darė romantiškesnę aplinką.
-Užsimerk,-sušnabždėjo apsikabindamas mane.
Užmerkiau savo akis ir labiau jį apsikabinau, kai nebejaučiau po kojomis žemes. Švelnus vėjelis vėlė mano plaukus ir buvo pagunda atsimerkti, bet to nepadariau. Galbūt dėl to, kad bijau, o galbūt dėl to, kad to prašė Zayn. Pajautusi po kojomis tvirta pagrindą atleidau truputi Zayn marškinius.
-Gali atsimerkti,-paglostė mano skruostą.
Atmerkusi akis pirmiausia pažiūrėjau į jį, o paskui nusukau žvilgsnį į aplinką. Mes buvome ant kalno nuo kurio matėsi visas Londonas. Buvau sužavėta vaizdu ir tuo, kad niekada nebūčiau pagalvojusi, jog čia taip gražu. Net nepajutau, kaip mano veide atsirado šypsena, o Zayn ranka atsiradusi ant mano liemens.
-Čia nuostabu,-atsisukau visu profilių į jį.
-Su gimtadieniu,-tyliai tarė pasilenkdamas prie mano lupų.
Jis sulietė mūsų lupas ir rankomis tvirtai apsivijo mano liemenį. Rankomis apsivijau jo kaklą ir pasistiebiau, kad galėčiau lengviau pasiekti jo lupas ir jam nereikėtu taip lenktis. Viskas vyko po lėto, bet aistra mano kūne nežmoniškai didėjo. Zayn greitu užkėlė mane ant savo liemens ir atsitūpė ant keliu mane paguldydamas ant minkštos žolės. Jo kūnas nepasitraukė nuo manęs nei sekundei, kaip ir lupos, kurios slydo mano žandikauliu link kaklo. Įvėliau savo pirštus jam į plaukus ir truputi papešiau. Zayn vis aistringiau glamonėjo mano kūną ir aš tam nesipriešinau. Aš trokštu jo ir to neslėpsiu. Noriu pajusti jį visomis prasmėmis.
-Varai mane iš proto,-sušnabždėjo sukasdamas mano ausies spenelį.
Garsiau sudejavau labiau į jį įsikabindama. Jis pakišo rankas po mano šlaunimis ir jas švelniai glostė. Jis vėl sujungė mūsų lupas tik šįkart bučinys buvo greitas ir šlapias. Žinau kur visa tai linksta ir aš velniškai to noriu.
-Deqiun mums reikia sustoti,-sušnabždėjo Zayn nustodamas mane bučiuoti.
-Prašau,-tyliai tariau pažvelgdama į jo akis.
-Po velniais velniop viską,-suurzgė vėl suglausdamas mūsų lupas.
Na gal vis dėl to ir bus kas nors :D KOMENTUOJAME!!
YOU ARE READING
MOONS (Z.M.)
FanfictionVisi žinojo, kad mieste Zayn pavojingiausias. Jo noras skriausti kitus yra didesnis, už bet kurio nors kito. Malonumas, kurį jis jaučia matydamas savo aukos skausmą, verčia jį pasijusti galingu. Žmonės apkalbinėjo jį, kūrė gandus versdami jį dar did...