Turėjo būti ne taip

15 dalis

Atsikėlusi išsiėmiau iš kuprinės švarius rūbus ir pažvelgiau į visdar gulintį Gideoną. Jis klausiamai į mane pažvelgė, bet tada pasiduodamas iškėlė rankas ir pasišalino iš kambario. Gedijausi prie jo persirengti ir bijodama, kad jis vėl gali ateiti greitai nusimečiau naktinius rūbus ir apsirengiau mėgstamiausiu džemperiu ir vakarykščiais džinsais. Pašaukiau Gideonui, kad gali įeiti, tačiau jo nesulaukusi nuėjau susitvarkyti į vonios kambarį. Išeidama iš kambario galvojau kur reikės šitas labirinte ieškoti Gideono, kai jis staiga iššoko iš už durų. 

- Ai, durniau tu!,- išsigandusi riktelėjau.

- Atsiprašau bailiuk, einam pusryčiauti? Jis jau buvo apsirengęs. 

- Joo gerai,- tarstelėjau. Ir patraukėm į valgomąjį kur tikriausiai neretai vykdavo įvairiausios puotos. Netrukus mane pasiekė gardus kvapas ir tik tuomet supratau kokia esu alkana. Nieko nelaukę puolėm prie apkrauto stalo kuris panašėjo į Švedišką stalą - dėkis visko ko nori ir kiek telpa. Nusprendžiau susitepti kelis sumuštinius su sūriu ir įsipyliau dribsnių su pienu. Gideonas dėjosi sau į lėkštę omletą. Pasidarėm kavos su pienu ir šnekučiavomės pilnom burnom, nes be mūsų čia nieko nebuvo. Pavalgę nustūmėm lėkštes į šoną ir jau ruošiausi stotis, kai Gideonas kažką pastvėręs nuo stalo pašaukė mane ir nespėjus man atsisukti kažkas, pusiau šilto tėškėsi man į veidą. Nustebusi puoliau valytis veidą, kai supratau, kad jis į mane metė plaktą grietinėlę. 

- Oi tau atsirūgs. Atsistojusi nuo kėdės persisvėriau per stalą bandydama pastverti kažką, ką galėčiau į jį mesti. Bet nespėjus man nieko pagriebti Gideonas sugriebė mane per liemenį ir besispardančią nutraukė nuo stalo. Abudu kvatojomės iki nukritimo ir atradusi akimirką kai Gideonas nebuvo pasiruošės vienu judesiu atsiradusi prie stalo griebiau ranka kažką panašaus į braškių džemą ir be gailesčio mečiau jam į veidą. Jis nesitikėjęs tokio staigaus puolimo nusivalęs uogienę puolė prie manęs rėkdamas : "Karas!!" Ir netrukus po valgomąjį skraidė įvairiausi maisto produktai. Vieta panašėjo į mūšio lauką, kai nebeliko 'kulkų' ir mes nuo galvos iki kojų padengti maistu iš juoko jau raitėmės ant žemės. 

- Rodos tau teks nusirengti,- pašmaikštavo jis. 

- Nesulauksi, tariau parodydama jam liežuvį.

- O jei priversiu? ,- mačiau, kaip jo akys žybtelėjo. 

- Tada rėksiu, nė kiek nesutrikusi atrėžiau.

- O jeigu negalėsi?

Jau ruošiausi kažką jam atsikirsti, bet jis mane nutildė uždėdamas pirštą man ant lūpų. Nestipriai jam įkandau rodydama pasipriešinimą, o jis atitraukęs pirštą apglėbė mane neleisdamas sukrutėti.