Likimas (Bradley Simpson)

1 skyrius

Vasaros atostogos!!!Turėčiau džiaugtis,bet liūdžiu.Man tos ilgos atostogos atrodo,kaip pragaras.Gyvenu mažame keturių kambarių bute New Yorke.Neturiu nei brolių,nei seserų,tad neturiu su kuo pabendrauti.Mama dirba darbo dienomis ir grįžta vėlai vakare,o tėtis,tėtis mirė kai man dar buvo tik 4 metai.Neprisimenu jo.Mama man nenori pasakoti apie jį.Žinau tik tiek,kad jis buvo blogas žmogus.Aš neturiu draugų,nes esu per daug keista.Aš nerūkau,negeriu alchoholio,nors man 16 metų.Mėgstu mokytis.Mokykloje vadindavo mane moksliuke,nes gaudavau pernelyg gerus pažymius.Turėdavau keletą draugų mokykloje su kurias gerai sutardavau,bet dabar,per atostogas neturiu nieko išskyrus televizorių.Mėgstu žiūrėti serialus,bei romantinius filmus.Mėgstu kartais padainuoti ir pasiklausyti muzikos.Muzika mane nuramina,ji apsvaigina mane.Tada užmirštų vienatvę.

Staiga mano mintis sudrumstė mamos riksmas iš už uždarytų mano kambario durų.
-Aš išvažiuoju pas drauge.Pabūsi viena?
-gerai,-pasakiau ir įsijungiau televizorių.

Per televizorių,dėja,nieko gero nerodė,tad nusprendžiau nueiti į parką pasivaikščioti.

Susirišau savo rudus tiesius plaukus į uodegą.Užsimečiau juodą megstinį ir išėjau į lauką.

Oras buvo nelabai geras.Gerai,kad apsivilkau megstinį.Atrodė,kad tuoj lis.Bet buvo gana ramu.Vėjas buvo gana silpnas.

Buvau pasiėmusi su savimi telefoną ir ausinukus ir visą kelią klausiausi muzikos žiūrėdama į medžius,į gražią gamta.

Staiga pradėjo truputi lyti.Pasižiūrėjau į telefoną.Ant jo buvo matyti keli lašeliai.Aš juos nuvaliau su rankove.Po to dar penki lašeliai užlijo.Aš bandžiau su rankove nuvalyti,bet dar labiau supurvinau ekraną.Kai tik nusiėmiau ausinukus atsitrenkiau į vaikiną.

Net nespėjau sureaguoti,kai telefonas kartu su ausinukais iškrito man iš rankų.

Vaikinas atsiprašė ir pakėlė telefoną nuo žemės.Musų akys susitiko.Aš žiūrėjau į jį.Jis į mane.Negalėjau atitraukti nuo jo akių.Aš lyg prasmegau jose.

Pradėjo dar smarkiau lytį.

Jis padavė man telefoną.Aš jį paėmiau.

Jo garbanoti rudi plaukai,jo rudos akys,viskas jame man patiko.Stebėjau kaip nuo jo sušlapusių plaukų nubėgo vandens lašai.Jis atrodė taip mielai.

-Ar tau viskas gerai,-išgirdau jį sakant ir pabudau iš transo.
-Taip,-atsikvošėjusi pasakiau.
-Gal nori eiti į ten tą namelį?,-parodes pirštu pasakė jis.
-Ne.Aš turiu eiti namo,-pasakiau ir kai tik ruošiausi eiti,jis paėmė mano ranką ir paklausė.
-Tu tikrai žadi eiti namo per tokį lietų?
-Na,taip,-atsakiau atsisukusi ir pažvelgusi jam į akis.
-Tu beprotė,tu tikrai beprotė,-pasakė jis.
-Paleisk mane,-sakiau daug kartų,bet jis manęs neklausė.
-Eime į tą namelį,-sakė jis.
-Kodėl aš turėčiau eiti su tavimi į kažkokį namelį,-pasakiau žiūrėdama jam į akis.

Tuomet jis priėjo prie manęs arčiau.

-Prašau,eime pasislėpsim nuo lietaus.Pažadu nieko tau nedarysiu,aš nesikandžioju,-pašnibždėjo jis man į ausį.
-Na,gerai.Jei tu tik nesikandžioji,- pajuokavau.
-Nesikandžioju,-juokėsi.Na,gal kartais.
-Ką,-juokdamasi paklausiau.
-Juokauju,juokauju,-jis tvirtino.

Man buvo labai smagu su juo.Seniai nesijaučiau tokia laiminga.Mes kalbėjomes apie viską tame mediniame mažame namelyje.

Kaip greitai laikas prabėgo,-pagalvojau žiūrėdama į laikrodį telefone.
-Aš jau turiu grįžti namo,mama tikriausiai dėl manęs jaudinasi,-pasakiau.
-Man taip pat reikia eiti namo.
-O,kur tu gyveni?,-paklausiau jo.
-Aš čia koncertuoti atvažiavau.Pabūsiu čia kurį laiką,po to važiuosiu į kitas šalis.Gyvenu viešbutyje,netoli nuo čia,-pasakė jis.
-Aš taip ir galvojau,kad tu man kažką primeni,-nusišypsojau.Tu tas iš The Vamps grupės Bradley?
-Tap,tai aš.
-Aš kelis kartus seniai mačiau tave per televizorių,bet nelabai įsidėmėjau.

Mes nuėjome prie to takelio kur susitikome.Ir jau turėjome išsiskirstyti.Jis į vieną pusė,aš į kitą.
-Ar kada nors mes dar susitiksim?,-paklausė jis.
-Gal kada nors,-atsakiau jam nuleidusi galvą.
-O,bėje koks tavo vardas?
-Alison,-pasakiau pažvelgusi jam į akis.
-Malonu susipažinti,Alison.Praleidau šiandien gerai laiką su tavim.
-Tai,iki,Bradley,-pasakiau.
-Iki,-pasakė jis.

Nusisukau ir nuėjau namų link.Eidama galvojau apie Bradley.Aš negalėjau nustoti galvoti apie jį.Jis taip įstrigo mano galvoje.Tas jo juokas,jo šypsena mane taip sužavėjo.Su juo jaučiausi kitaip,jaučiausi labai laiminga.

Net nepajutau kaip greitai atėjau iki namo durų.Kai atidariau duris pamačiau mama žiūrinčia tiesiai į mane.
-Kur tu buvai?,-paklausė ji.
-Parke,-atsakiau ir uždariau duris.
-Tai kodėl tada man nepranešei,kad būsi parke?Ar tu isivaizduoji kaip aš dėl tavęs nerimavau?
-Aš atsiprašau.
-Kitą kartą man pranešk,Alison.Gerai?
-Gerai,-pasakiau ir nuėjau į savo kambarį.