Galimybė Laukti

Dvidešimta dalis

Vaikinų kambarys atrodė, švelniai tariant, kaip savartynas. Visur mėtėsi rūbai. Titas ir Charlis sėdėjo prie stalo su alaus buteliu, kurio viduje degė kažkoks lapelis ir bandė sukišti ten bananą. Lukas ir Teo tuo metu lošė kortomis iš pinigų. Visas kambarys smirdėjo dūmais.
-Jums reikia vėdint patalpas,- ištarė Denisė ir nuėjusi atidarė langą.
-Ką aš be tavęs daryčiau, -sumurmėjo Titas.
-Dvėstum,- Denė pavartė akis.
-Supistas bananas! -sušuko Titas ir išmetė vaisių pro atidarytą langą, -Niekaip nėjo įkišt jo į butelį.
-Ei, jį dar buvo galima valgyti, -pasipiktino Denisė.
-Gali suvalgyti mano bananą, jei taip nori, mažute, -Titas iškrypėliškai nusišypsojo, priversdamas Denisę nurausti.
-Maniau, mes einam prie jūros, o ne stebim kaip du durniai flirtuoja, -pastebėjo Amelija.
-Pagalvok su kuo pati praleidai naktį, -ištarė Charlis.
Amelija užvertė akis.
-Ar mes eisim prie jūros? -paklausė Frėja.
Ji tikrai labai norėjo pamatyti jūrą.
-Paslauga už paslaugą, -Charlis nusijuokė.
-Nueičiau ir viena, iš mandagumo kviečiu, -Frėja pavartė akis.
-Ei, nuveskim mergaitę prie jūros, -įsikišo Lukas, -Ką tik laimėjau keturis eurus, pastatysiu alaus.
-Būtų gerai, -Titas pasitrynė smilkinius ir atsistojo, -Gerai, einam, o tai tuoj saulė nusileis.
-O mes visi einam? -paklausė Charlis.
-Nah, tik mes aštuoni kiek supratau, -pasakė Amelija.
Jie išėjo į kiemą. Titas, Teo, Charlis, Lukas, Denisė, Zoe, Amelija ir Frėja. Išsiskaičiavo, jei kas pasimestų.
-Nereiktų pakviest kitų? -paklausė Denisė.
-Reikia, jei nori, kad tos alkoholikės tave apvemtų,- nusijuokė Teo.
Zoe pavartė akis ir išsitraukė pakelį cigarečių. Įsidėjo į burną vieną ir ištiesė kitiems. Titas, Teo ir Charlis gretai išsitraukė po vieną.
-Aš nerūkau, -ištarė Lukas.
-O šėtone, aš radau nerūkantį vaikiną! -suriko Amelija, -Padarom selfį.
Ji pribėgusi apkabino Luką ir nusifotografavo su juo.
-Ar iš merginų aš viena rūkysiu? -paklausė Zoe.
Amelija ištraukė cigaretę.
-Jei paskolinsi ugnies, tai ne, -nusišypsojo.
Zoe prideginėjo cigaretes, o Denisė vos susilaikė, nepaprašiusi vienos. Ji guodėsi mintimi, kad netrukus su Titu liks vieni ir ji gaus ne tik cigarečių, bet galbūt ir žolės. Titas buvo nerūpestingas vaikinas blogų įpročių atžvilgiu. Apskritai, ji nežino, ar tą megztinių skolinimą reiktų vadinti rūpestingumu, gal jis tiesiog tyngi nešioti megztinį, tai iš apvelka jai.

Pagaliau jie pajudėjo. Pačiame priekyje žingsniavo Zoe, o šalia jos ėjo Teo. Jei abu iš kažko žvengė ir kalbėjosi.
Charlis periodiškai baubė ,,Durnių laivas", Lukas pasakojo Amelijai, kodėl nerūko. Frėja ėjo šalia Denisės, o Titas atsiliko.
-Tai nejauku, kai mes čia vienintėlės nepilnametės, -sumurmėjo Frėja.
Denisė linktelėjo:
-Jei ne Zoe, mielai užsirūkyčiau.

-Na štaiii! -subaubė Teo.
-Išsvajotasis tiltas! -pritarė jam Zoe ir jie abu pradėjo ploti.
-Nuostabus spektaklis, ypač chorinis dainavimas tai auksas, -Amelija pavartė akis.
Frėja tiesiog apėjo juos ir nužingsniavo tiltu tolyn. Jai viskas atrodė taip nuostabu.
Draugai netrukus pribėgo prie jos.
-Aš paėmiau flomasterį,- pasakė Amelija.
-Galėsim parodyti užrašą, padarytą pernai, -nudžiugo Zoe, -Ir pasirašyti iš naujo.

Keliaujant tiltu vis toliau, darėsi šalta.
-Kai man sakė, kad bus šalta, neįsivaizdavau TOKIO šalčio, -ištarė Frėja.
-Sakiau, kad paimtum megztinį, -ištarė Zoe, parodydama savo šiltą aprėdą.
-Paskolinsiu, -pasiūkė Teo ir nusivilkęs megztinį, ištiesė jį Frėjai.
-Ačiū, -ji nusišypsojo ir apsivilko.
Titas aprengė megztinį Denisei ir apkabino ją, todėl jie ėjo atsilikę. Amelija vis dar šnekėjo su Luku. Charlis išskleidė savo megztinio skvernus ir gaudė jais vėją.
-Frėja, -kreipėsi į ją Zoe, -Tavo dėmesiui lenta.
Frėja apžiūrėjo lentą su parašais, Teo jai parodo jų pernai metų užrašą. Ji suraitė ,,Frėja čia šalo". Amelija užrašė ,,Šiemet ir Amelija čia", Lukas paliko užrašą ,,Lukas čia nerūkė", Zoe teparašė ,,Zoe", Teo išraitė ,,Teo nebegeria", Titas parašė ,,Titas+Denisė" ir apvedė širdute, dėl to susilaukė bučinio nuo šviesaplaukės, o Charlis tiesiog užgesino į lentą savo cigaretę ir parašė štai taip ,,O Charlis šiandien gerai apsirengė, atvažiavo čia kaip kasmet, rūkė, buvo Charliu, vis dar geria ir nėra įsimylėjęs. Numerio nebus".
-Dabar Lukas visiems stato alaus! -sušuko Titas, prisiminęs rusvaplaukio pažadą.
-Būtinai,- Lukas nusišypsojo.
Ir jie paliko lentą, o vėliau ir tiltą.

-----------
Na va aš tai normaliai dalis naktim keliu ir netyngiu.