Galimybė Laukti

Dvidešimt pirma dalis

-Lukai, einam alaus!-grupelei išeinant iš pajūrio, sušuko Titas.
-Ai,taip, žinoma, aš gi vaišinu,-nusivaipė tas.
Eidami basanavičiaus prospektų, ieškojo kokių nors barų, kur būtų padorios kainos.
-Žmonės, Palanga ne lidlas, alaus už trisdešimt centų nenupirksim,-sumurmėjo Titas vos pavilkdamas kojas.
-Aš nenoriu už vieną lašiuką keturis eurus mokėt,- užvertė akis Lukas.
Kai jau visi ruošėsi palikti basanavičiaus prospektą už savęs, Amelija sušuko:
-Alus už eurą penkiasdešimt. Pigesnio nerasim čia.
Visi kosminiu greičiu atsidūrė mažame bare, o Lukas ataisėdęs ant kėdės, skaičiavo raudonus centus.
-Žinokit, visiems neužteks,-atsiduso Lukas.
-Puiku. Mažametės negaus,-nusišypsojo Charlis(Ch).
-Eei, kas čia tau mažametis,- sužvaitavo Denė.
-Tu.
Teo sukikeno.
-Sori, mergaitės, bet nusipelnėt tik sulčių,- nusijuokė Lukas.
Vaikinas užsakė šešis bokalus alaus ir du pakelius ,,Kubuś" sulčių. Paduodamas sultis Frėjai ir Denei, Lukas nusivaipė.
-Sysidaužykime ir išgerkime iki dugno,-sarkastiškai nusijuokė Denisė.
-Būtent,-mirktelėjo Titas.
Visi susidaužė savo bokalais ir stiklinėmis. Teo sugalvojo, jog purmam išgėrusiam viską, jis jam duos du eurus. Tuos du eurus teko atiduoti pačiam sau. Viską išgėrę, patrakė poilsio namų link.
-Aš nenoriu ten grįžti,-suzyzė Frėja.
-Aš irgi,-sucypė Titas.
-Tai, hmm, einam į atrakcijonų parką?-klausiamai pažvelgė į visus Amelija.
-Taip!-lyg maža mergaitė, sucypė Teo.
-Puiku, tik gal grįškime ir persirenkime, nes savo prakaitą jaučiu ypatingai,-sumurmėjo Zoe,- ir dar turiu išsiųsti laiškw Efai.
-Jėzau, Romeo ir Džiuljeta atsirado,- pavartė akis Titas.
-Būtent. Ir mes neužsiiminėjam jokiais oraliniais ir analiniais.
Titas tik debtėlėjo į Zoe ir apkabino per liemenį jau spėjusią nurausti Denę.
-Pavydas papus graužia,-sumurmėjo Titas.
Zoe matyt neturėjo kuo atsikirsti, arba tiesiog tingėjo galvoti, tad likusį kelią iki poilsio namų visi pratylėjo. Pasiekę poilsio namus, ruošėsi išsiskirstyti į savo kambarius.
-Gerai. Po valandos šioje vietoje. Ko nebus, to neimsim,- pasakė Charlis(ch).
Visi linktelėję, patraukė savo kambarių link.
-Aš ten neisiu,-sumurmėjo Denisė griūdama į lovą.
-Kodėl?-paklausė Amelija.
-Žinai, aukščio baimė ir taip toliau,-atsiduso mergina.
-Tai kad ten yra plaukiojantys ančiukai. Arba traukinukas.
-Ačiū, mamyt, bet geriau pamiegosiu,- nusijuokė Denė.
-Kaip nori,- gūžtelėjo pečiais Amelija.
Ji atsigulė ant lovos ir išsitraukė savo telefoną. Persirengti ji tikrai nesiruošė. Pažvelgusi į telefono ekraną, šiek tiek nusiminė, nes nerado nei vienos žinutės nuo Fausto. Bet ko gi tikėtis iš nepažįstamo žmogaus? Šiek tiek panaršiusi internete, Amelija nusprendė nueiti į vaikinų kambarį. Išėjusi iš savo būstinės pasuko į kairę ir štai, ji stovėjo priešais vaikinų kambario durų. Nesistengdama pasibelsti, Amelija tiesiog įėjo. Vietoj vaikinų ištarto ,,Labas" ji išgirdo Teo cypimą ir ,,Aš galėjau būti nuogas" pasakymą. Amelija tik žaismingai pavartė akis.
-Ką veikiat?- paklausė ji, atsiguldama šalia Teo.
-Ruošėmės žiūrėti vėžliukus nindžia, bet tu sutrugdei,-sukryžiavo rankas Titas, taip apsimesdamas, jog supyko.
- Tai kad jie neįdomus,- sumurmėjo Amelija.
-Pati tu neįdomi,- atkirto Charlis.
Mergina tik žaismingai iškišo liežuvį.
-Vis tiek barbės nuotykiai įdomiau.
-Eh, ir iki kur nusirito šis pasaulis,-purtydamas galvą sumurmėjo Titas.
-Iki tavo kojų man atrodo,- pasakė Teo, atidarydamas guminukų pakelį.
Amelija apsidžiaugusi, stvėrė visą saują želatininių saldainių ir susikišo sau į burną.
-Kultūros turėk, mergiote,- sumurmėjo Teo.
Mergina linktelėjo.
-Manau, turime eiti,-pasakė Charlis, atidarydamas kambario duris. Visiems išėjos, vaikinas jas užrakino. Susirinkę buvo tie patys žmonės, kurie ėjo išgerti alaus.
-Kodėl nėra Denės ir Frėjos,- paklausė Titas.
-Denė nenori, o dėl Frėjos nežinau,- gūžtelėjo pečiais Amelija.
Paauglių grupelė išsinešdino iš poilsių namų ir ieškojo artimiausio atrakcijonų parko.
-Gal einam į kokią maximą bandelių? Aš alkana,- suinkštė Zoe.
-Turėjai valandą- nepatenkintas sumurmėjo Charlis.
-Prašau.
Visiems sumurmėjus neaiškų ,,gerai", Zoe rodė kelią į maximą.
-Gerai, turim penkiolika minučių. Vėluojančių nelauksim,- pasakė Titas.
Amelija pasiėmė visą dėžutę barni šokoladinių batonėlių. Ji juos dievino. Nepamiršto taipogi vandenuko butels(ak:"")) ir milkos šokolado plytelės. Titas netyčia užsukęs į alkoholio skyrių, laikėsi nepaėmęs kokio nors alkoholinio gėrimo. Bet, sumurmėjęs tylų ,,paskutinį kartą", stvėrė tekilos butelį ir nubėgo link kasos. Amelija nusijuokė pamačiusi į maišelį gal kokią penktą bandelę grūdančią Zoe. Visi be galo skubėjo, nes eikės nebuvo pačios mažiausios. Amelija stovėdama prie kasos, paėmė dar tris pakelius guminukų. Ji suprato, jog normalaus maisto matyt ji negaus. Bet jug saldesnis gyvenimas linksmesnis?

---

Kai tau patinka saldumynai, kodėl jų neįtraukus į istoriją?:")