Galimybė Laukti

Dvidešimt ketvirta dalis

Frėja net krūptelėjo, kai Denisė pašoko nuo lovos ir ėmė krauti butelius ir cigaretes į savo lagaminą, apkamšydama rūbais.
-Kas nutiko?- paklausė Awika.
-Jūs negirdit riksmų? Juk grįžo mūsų bendrakeleiviai, -pasakė Denisė.
Tik dabar Frėja pastebėjo tai, kad lauke kažkas rėkauja. Staiga jų kambario durys atsidarė, įėjo Zoe, Titas, Lukas ir Charlis.
-Mes galėjom persirenginėt, -sumurmėjo Awika.
-Būtumėt užsirakinę, jei nenorėtumėt, kad kas nors jus pamatytų,- ištarė Lukas.
-Mes ruošiames pažaist kažką, -pratarė Zoe, -Tai jei norit, prisijunkit.
-Būtinai, -nusišypsojo Awika ir atsistojo,- Jūs einat?
-Einu,- Frėja gūžtelėjo.
-Mes su Denise turim pasikalbėti, -ištarė Titas, žengdamas arčiau merginos.
Denisė nespėjo net atsakyti, ar nori žaisti. Ji atsistojo, nes visi stovėjo. Trumpam užėjo mirtina tyla, niekas nieko nesakė, tik stovėjo ir viskas. Titas pažvelgė į grupelę prie durų.
-Vieni, -pasakė.
Atrodo, tada visi lyg atgijo ir ištrepsėjo iš kambario.
-Sėkmės, -palinkėjo Charlis, prieš išeidamas.
Titas nusivaipė, o Zoe nužvelgė Charlį piktu žvilgsniu.
Pagaliau jie liko kambaryje vieni, bet dar palaukė kelias minutes, kad draugai nueitų ir neišgirstų jų pokalbio.
-Tu ignoravai mane, -ištarė Titas tyliai, -Prirašei tokių dalykų, o po to užignoravai.
-Na, Awika ir Frėja atimė mano telefoną, tai ten jos tau prirašė, nepyk, -išbėrė tiesą Denisė.
-Aš nepykstu! Ar bent supranti, kaip sunku prie draugų apsimesti, kad man viskas gerai, kai aš bijau, jog tau kažkas nutiko, nes nesugebi atsašyt į supistą žinutę!? Yra siaubingai sunku trintis prie vaikiškų atrakcionų ir užsivirti mėšlo su darbuotojais, kai viskas ko noriu, tai grįžti čia, pamatyti, kad tu sveika, o tuomet parūkyti. Zoe mane užmuštų, jei tau kas nutiktų! Denise, aš pats save užmuščiau.
-Tu galvoji, man labai lengva? -Denisė nusibraukė ašaras, -Manai smagu vaikščioti su tavim ir tavo pilnamečiais draugais, kai visiems pasiūloma cigarečių ir alaus, o man čiulpinukas ir sultys. Gal išvis, nupirkit man žinduką ir buteliuką pieno! Dar labai linksma girdėti tavo nešvankias užuomenas visoms kitoms merginoms. Titai, tau reikia apsispręsti, nes dabar vakštai kaip į šonus mėtomas girtuoklis.

Mergina susmuko ant lovos ir užsidengusi rankomis akis pravirko. Titas atsisėdo šalia jos ir bandė apkabinti, bet Denisė jį atstūmė.
-Tu atrodai gražiai kai pyksti, -ištarė jis.
-Komplimentai nesuveiks,- Denisė pavartė akis.
-Žinok aš rimtai jaudinausi dėl tavęs, o išgert ar parūkyt visada duodu, kai aplink nėra Zoės. -sumurmėjo vaikinas.
-O man dažnai pasirodo, kad mes darome klaidą. Kad mūsų draugystė klaidinga ir visi tai mato, tik ne mes. Net Zoe su savo plačiu požiūriu žiūri į mus kreivai. Ir tu šūdinas vaikinas, laidai užuomenas visoms aplinkui, o aš gaunu tik tą nudrengtą megztinį. Kartais manau, jog turiu tyčia apsirengti netinkamai, kad tu galėtum pasirodyti kaip geras ir rūpestingas vaikinas. Bet tu šiknius, Titai. -Denisė vėl pravirko.
-Tik nesakyk, kad nori skirtis, -virpančiu balsu sumurmėjo Titas, -Aš myliu tave, tu žinai šitai. Aš pasitaisysiu.
-Nepasitaisysi, tu prakeiktas.
Jis atsiduso ir apkabino Denisę. Priglaudė prie savęs, jie kartu nukrito ant lovos.
-Bet aš geras, -Titas sušnabždėjo, per liemenį apkabinadamas Denisę.
Ji nesipriešino ir nenorėjo skirtis. Kartais galvojo, jog pakaktų, jei jie dažniau tiesiog apsikabintų.

Tuo metu vaikinų kambaryje visi, išskyrus Denisę, Titą, Teo ir Ameliją, žaidė ,,Aš niekada", o pri duris įsiveržė įsiutęs Teo.
-Žaisi?-paklausė Lukas.
-Gersiu, -mestelėjo Teo piktu tonu.
-O Amelija žais? -vėl paklausė Lukas.
-Ji nuėjo į savo kambarį.
-Bet tam kambary KALBASI Titas su Denise, -sukikeno Awika.
-Tikiuosi Amelija bus patenkinta reginiu, -suniurzgė Teo, -O tiems dviems nuo to gal net smagiau. Atvirai tai man nerūpi, geriau žaidžiam.
Charlis pripildė visų stiklines.
-Žaidžiam, -ištarė.

----------
Taip, šita istorija apie Tenisės santykius, o ne apie Frėją.