Amelija visa įsiutusi atidarė merginų kambario duris. Bet suprato, jog prieš tai reikėjo pasibelsti, matyt. Ant jos lovos vos ne krušosi Titas ir Denisė.
-Čia mano lova,-suirzusi tarė Amelija.
Denisė žaibo greičiu atsitraukė nuo Tito ir žinoma, paraudonavo. Amelijai dabar tikrai nerūpėjo Denisės raudonas veidas.
-Tikiuosi, mano lova švari, nerasiu ten jokių neaiškių dėmių.
-Jėzau, Am, šeiptai normalūs žmonės dabar vaikinų kamabryj žaidžia butelį ar ką ten,-pavartė akis Titas, atsistodamas iš lovos.
-Būtent. Aš nenormali kalė, tad prašau, palykite mane vieną ir eikite žaisti normalių žmonių žaidimą,-piktu tonu atkirto Amelija.
-Jėzau, kokia pikčiurna mūsų Amelytė,-prunkštelėjo Titas.
Jiems išėjus, Amelija griuvo į lovą ir laikėsi nerėkusi. Teo jai yra eilinis niekas, aiškinant, kaip mergina turi gyventi. Žinoma, Ameliją irgi kartais erzino Teo per dažnas buvimas su Zoe, bet ji jug nelekia prie jo, kaip ištroškusi meilės darželinukė, ir mėtosi žodžiais, kokius tik girdėjo šiame pasaulyje. Ji visdar nejautė nė lašelio gailėščio. Jug ji jam neatėmė telefono, taip reikalaudama dėmesio. Ji jautė nepaliaujamą pyktį, kuris vis veržėsi iš jos minčių, jausmų. Šiuo metu Amelija norėjo atsidurti miškė, kuriame nebūtų jokios gyvos dvasios, ir tiesiog išsirėkti. Išsirėkti, išsicypti, išsitrypti. Arba tiesiog surūkyti cigaretę. Bet žinoma, mama specialiai patikrino Amelijos striukes, kelnių kišenes ir lagaminą, kad įsitikintų, jog jos dukra neturi jokių blogų dalykų. Bet užtat Amelija turi pinigų ir tapatybės kortelę, tad laiscai galėjo nueiti į maximą. Susiruošusi, pasiėmė kuprinę ir išėjo iš kambario. Praeinant pro vaikinų kambarį, Amelija išgirdo garsų juoką ir jau girto Teo riksmus. Ją tai dar labiau siutino.
Išgirdusi, kaip kažkas kviečia merginą,ataisuko tos pusės link. Ten stovėjo Zoe.
-Kur eini?-paklausė mergina.
-Į maximą,-sumurmėjo Amelija.
-aišku,-šyptelėjo Zoe,-ir noriu sižinoti. Kas atsitiko tarp tavęs ir Teo?
Amelija nusijuokė. Negi Teo nepapasakojo? Taigi toks hitas, mergina tikrai nenustebtų, jei Teo jų dramas būtų paskelbęs feisbuke ar dar kokiame nors šūde.
-Teo turėtų papasakoti. Aš tam nenusiteikus. O šeip, viskas normaliai.
Amelija nelaukusi Zoe atsakymo, nuskubėjo į maximą.
-Užsipyskit jus visi,-sumurmėjo Amelija,vos pajutusi vibravimą džinsų kišenėje.
Faustas dabar parašė tikrai ne laiku ir ne vietoj. Amelija praignoravusi vibravimą, ėjo toliau maximos link.
Faustas jau spėjo ją įgristi. Vis vibruojantis Amelijos telefonas nedavė jai ramybės. Susinervinusi paėmė į rankas ir perskaitė vaikino siųstas žinutes. Žinoma, ko ji tikėjosi išskyrus "kur tu dingai?" ar "neignoruok manęs". Amelija tiesiog išjungė telefoną. Įęjusi į maximą, patraukė tiesiai į kasas. Dėl vaizdo paėmė gumos pakelį.
-Du raudonus Winston(tik vienų pavadinimą žinau:")cri),-pasakė Amelija pardavėjai.
Kaip ir tikėjosi, buvo paparašytas jos dokumentas. Matyt kasininkė nemokėjo matematikos, nes skaičiavo Amelijos amžių su kalkuliatoriu. Amelija neiškentusi sumurmėjo:
-Mano aštuonioliktas gimtadienis buvo ruhpjūtį. Manau, viskas aišku.
Kasininkė aiškiai pasipiktinusi pardavė tuos du pakelius. Bent kažkas praskaidrino jai dieną. Eidama į poilsio namus, spėjo surūkyti dvi cigaretes. Trečiam neišdryso, per daug. Atėjusi į poilsio namų kiemą, atkreipė dėmesį ilį tamsiai pilką, jai kažkur matytą mašiną ir šalia jos stovinčio vaikino. Ji nujautė, jog tai Faustas. Priėjusi arčiau, suprato,jog tai tikrai jis.
-Faustai?-nudtebo mergina,- ką per šūdą čia veiki.
Faustas tik pamojavo ranka.
-Buvau Klaipėdoj, tai Lopas prašė pavežti iki Palangos. O kadangi tu man neatrašėj, tai galvojau užsuksiu čia,-gūžtelėjo pečiais vaikinas.
Amelija prunkštelėjo.
-Tu net nežinai, koks mano kambarys.
Fausto veide atsirado kreiva šypsena.
-Maniau, jog pradėsiu mesti akmenukus į kiekvieną langą.
Amelija užvertė akis. Ji tikrai dabar ne nuotaikoj,tad jokie juokeliai jos nedomino dabar.
-Puiku,dabar esi įsitikinęs,jog aš gyva, rad važiuok atgal,-gūžtelėjo pečiais mergina.
Nelaukusi Fausto atsakymo, ji tiesiog įbėgo į vidų. Ji tiesiog nenorėjo dabar su juo bendrauti. O jeigu Faustas ne bukas, turėtų tai suprasti.---
.-.
KAMU SEDANG MEMBACA
Galimybė Laukti
AcakPrasigėrusi istorija apie viską, ko galėtume sulaukti šiame gyvenime, jei tik kas duotų mums galimybę laukti. Dilogija su ,,Aukštyn Kojom", kuri skęsta kažkur fėbės platybėse. ĮSPĖJIMAS: Nebijokit laukti (viena iš mūsų žiauriai ilgai ir tingiai rašo...