Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

82 dalis*

-Sutiko?- vos tik įėjęs į kabinetą paklausiau

-Labas ir tau Harry,- šyptelėjo vienas iš mūsų vadybininkų

-Sakyk greičiau,- nekantraudamas paklausiau

-Sveikas,- tarė vienbalsiu kiti vaikinai

-Sveiki vaikinai,- aš pažiūrėjau į jį kiek piktai,- nereikia čia tu žaižaruojančių akių, prisėskit ir viską pasakysiu

-Jis kaip ant kokių adatų,- nusijuokė Zayn, o aš tylėjau ir nieko nesakiau tik laukiau atsakymo

-Megan šiandien čia buvo ir pranešė ką nusprendė, tačiau ji paprašė man nieko jums nesakyti, nes ji norės pati jums pasakyti

-Ji specialiai taip elgęsi. Ji nenori, kad aš žinočiau,- tariau kiek piktai

-Nagi pasakyk mums, juk mes nieko nesakysim jai,- tarė Liam

-Atleiskit vaikinai bet negaliu, daviau pažadą ir turiu jo laikytis

-Ar tu bent supranti kaip man tai svarbu?,- jau kiek pikčiau tariau

-Harry, ramiai, jei tiek iškentėjai tai pakentėsi ir dar šiek tiek,- tarė Niall

-Velniop jūs visus,- tariau ir išėjau iš kabineto trenkdamas durimis. Aš žinau, kad ji mane taip erzina ir tai mane nervina dar labiau....

-Klausyk, viska sužinosi ryt, juk tikrai nenumirsi,- tarė Liam

-Tu nesupranti kaip man tai svarbu, aš neiškentėsiu iki ryt,- tariau atsiėdęs ant sofos

-Suprantu, bet jei tu neparodysi jai kaip tu šito lauki, galbūt ji kitaip elgsis,- tarė Liam ir į koridorių atėjo kiti vaikinai.Paul mus nuvedė į įrašų studiją kur turėjom tęsti savo įrašymus, o aš tik galvojau, kaip greičiau sulaukti rytojaus...

Megan*

Namo grįžau nusivariusi nuo kojų. Lou aprodė visą areną ir mūsų darbo kambarį. Taip pat susipažinau su komandą, visi labai draugiški ir mielai mane priėmė į savo ratą. Aptarėm ką vaikinam reiks rengtis ryt koncerto metu. Kad ir kaip viskas buvo gerai, tačiau man iš galvos neiškrito Harry. Visą dieną mano mintys sukasi tik apie jį ir tai mane slegia, norėčiau nieko jam nebejausti, tačiau negaliu, kad ir kaip stengčiausi....

-Na pasakok,- vos tik man užėjus į namus prie manęs priėjo El su mama

-Tai, kad nėra ką pasakoti,- šyptelėjau

-Tai gal pasakysi pagaliau sutikai ar ne?- paklausė mama

-Pasakysiu jei El prižadės neprasižioti nei vienam iš vaikinų, net Lou,- tariau ir parodžiau pirštu į El

-Aš tylėsiu kaip sieną,- nusijuokė ji ir iškėlė rankas į viršų

-Gerai,- taip pat nusijuokiau,- aš sutikau

-Tai puiki žinia,- tarė mama ir apkabino mane,- vadinasi tu lieki pas mus ir daugiau neišvažiuosi?

-Na važiuosiu gi į visokius turus ir šiaip keliones tai visą laiką namie nesėdėsiu

-Bet mes vistiek tave matysim dažniau,- tarė El... Toliau prisėdusios aptarinėjom ką aš šiandien sužinojau ir šiaip apie visokias smulkmenas. Taip praplepėjom iki vakaro kol tėtis negrįžo namo ir po ilgos dienos pagaliau visi sugulėm į savo lovas. Nors koncertas ryt prasideda tik septintą valandą vakaro, mes ten jau turim būti apie antrą valandą, o vaikinai renkasi ketvirtą, taigi dar turėsiu keletą valandų apsiprasti su mintimi, kad vėl matysiu Harry...

Rytas*

Beveik visą naktį prasivarčiau lovoje. Į galvą lindo visokios mintis, jaudinausi dėl to, kad tai naujas mano darbas ir bijojau padaryti ką nors ne taip, o dar ir Harry. Aš kaip nervų kamuolys kuris rodos tuoj nusiridens į kokią skylę ir ten gulės. Kadangi supratau, kad daugiau nebe užmigsiu nusprendžiau keltis iš lovos ir ruoštis. Vonioje atlikusi visus reikalingus darbus atėjau prie spintos ir ilgai nelaužiusi galvos nusprendžiau ką apsirengsiu: paprasti mėlyni džinsai, laisva maikutė ir ant viršaus šiltesnį megztuką. Plaukus susirišau į uodegą, kad netrukdytų darbui. Pasirinkau labai lengvą makiažą, kad tik atrodyčiau gyvesne ir dar kartą žvilgtelėjusi į veidrodį nusileidau į apačią. Visi dar miegojo, taigi sugalvojau visiems pagaminti pusryčius. Ilgai negalvojusi iš šaldytuvo pasiėmiau reikalingus produktus ir pradėjau daryti sumuštinius... Po maždaug valandos virtuvei pasirodė tėvai

-Labas rytas brangioji,- pasisveikino tėtis ir pakštelėjo man į žandą, o vėliau pasisveikino ir mama

-O tau į naudą pradėti naują darbą,- nusišypsojo mama,- gal kiekvieną rytą gaminsi pusryčius?

-Na jei mane ir toliau kankins nemiega tai taip,- nusijuokiau

-Prastai miegojai?,- sunerimęs tarė tėtis

-Taip, bet čia dėl jaudulio. Žinai, naujas darbas, nauji žmonės...

-Harry,- baigė mano minti mama, o aš tik linktelėjau jai pritardama...

Arenoj*

-Vaikinai neužilgo turėtų pasirodyti, pirma jie apšildys balsus, o vėliau jie jau bus jūsų valioje,- tarė vienas iš apsauginiu ir paliko mus su Lou ruoštis. „Na dabar tai prasidės visos linksmybės" sarkastiškai pagalvojau