"Forced To Marry Niall Horan"

Chapter 1

***Abigail POV***
-Avigail!-sušuko mama per visus namus.
-Ko?-sušukau jai atgal.
-Tavo tėvas ir aš turime su tavimi pasišnekėti, apie kai ką.-atsakė ji.
Žinoma.
Padėjau į šoną savo knygas ir kompiuterį.
-Taip, mama?-kreipiausi į ją, įeidama į virtuvę.
Ji ir tėtis sėdėjo prie mūsų mažo virtuvinio stalelio.
-Prisesk,-tarė mano tėtis.
-Kas nutiko?-paklausiau tėčio.
-Tu keliausi į Angliją, mieloji,-tarė mama.
-Vyksiu į Kembridžą? -pakėliau akis.
Praėjusiais metais nusiunčiau ten prašymą.
Galėčiau lankyti ir bet kokį kitą univesitetą.
Amerikoje nėra tokio universiteto, kurį pasirinkčiau vietoj Kembridžo.
Žinoma neturiu pinigų, kad galėčiau susimokėti už jį, bet tikiuosi įstoti į nemokamą.
-Ne...tu ištekėsi,-tarė mano tėtis.
-Ką?-paklausiau.
Turbūt ne taip jį išgirdau.
Man tik 19!
-Tu ištekėsi,-pakartodama tėčio žodžius tarė mama.
-Kaip...? Kiek save pamenu dar neturėjau vaikino ir tuo labiau nebuvau susižadėjusi.!-pakėliau savo balsą.
Labaisiai man įstrigo žodis 'susižadėjusi'.
Aš per jauna vedyboms!
Aš net gi neturiu vaikino!
-Na toks buvo susitarimas,-tarė mano tėtis.
-Su kuo?-paklausiau pakeldama balsą dar labiau.
-Modest vadyba (nežinojau kaip išversti ;D ),-informavo mane mama.
-Kas per velnias čia vyksta?!-paklausiau supykusi.
Jis įžymus. Kodėl jis turi vadybą?
-Tavo mamai ir man reikia pinigų, juk pati žinai...-pradėjo tėtis.-pakalbėjome su vienu iš tavo dėdžių, kurie dirba su vadyba, jie turėjo įdėją...jie pasikvietė mus praitą savaitė ir pasiūlė mums 10 tuks. svarų arba 20 tuks.Amerikos dolerių grynais, jei atiduosime tavo ranką.
-Jų sunistai mane padavėt!-sušukau.
Mano tėvai mane pardavė!
-Mes nieko negalėjome padaryti! Tiesiog susitaikyk su tuo!-sušuko mano mama, man.
-Kaip gali taip kalbėti! Aš nesu ta kurią galėtum pardavinėti kada tik užsigeidi!-sušukau jiems su pasijaurėjimu savo žodžiuose.
Ašaros bėgo mano skruostais.
Mano tėvai mane pardavė!
Išėjau iš virtuvės link savo kambario.
-Palauk! Abi!-kvietė mane tėtis.
Sustojau prie savo kambario sleksčio.
-Ko?-atsisukusi pakalausiau.
-Susidėk daiktus!
Susidėk daiktus.
Tavo dukra verkia, ne stu ją pardavei, o tu jai gali pasakyti tik tiek?
Susisdėk daiktus, Abi...geros kelionės...?
Ne, mes asiprašome, Abi, tai buvo klaidingas sprendimas, nežinau ką mes galvojome jį priimdami.
Tikiuosi jie laimingi.
Išsikraustysiu iš čia ir jie gaus 10 tūks. svarų už tai.
O ką gausiu aš?
Vyra, kurio nė nepažystu.
***Niall POV***
-O, Niall, prisėsk,-tarė Deivas.
Deivas yra vienas iš mano vadybos. Dažniausiai šia prieš jį sėdžiu kartu su vaikinais, tačiau ne šį kartą.
Jis norėjo pasikabėti tik su manimi. Tai nežada nieko gero.
-Tai dėl merginos....labai ielos merginos,-pradėjo jis.
Žinoma, jis ir vėl band mane įkalbinti.
-Ji atvysk rytoj.
-Dave, manęs tai nedomina,-tariau jam.
Ir tai ra tiesa.
Šiuo metu man tikrai nereikia merginos.
-Per vėlu, Niall. Tai nepriklauso nuo tavęs. Aš tiesiog įspėju. Ji atvyksta rytoj ir tu vesi ją šį penktadienį.-tarė jis.
-Pala. Ką!?-vos neiškritau iš kėdės.
-Tu vesi ją, šį penktadienį,-pakartojo jis.
Aš nenoriu turėti merginos, o tuo labiau žmonos!
Aš per jaunas turėti žmoną.
-Ne! Aš per jaunas santuokai!-bandžiau protestuoti.
-Kas padaryta, tas padaryta. Kontrakto sulaužyti nevalia, pinigai išsiūsti.-paaiškino Dave.
Pinigai?
-Tu jai sumokėjai? Kiek?-paklausiau.
Tai nesveika.
-Tai buvo jos tėva iš tiesų... ir tai buvo 20 tūks. Amerikos dolerių...10 tūks. svarų.
-Tu nupirkai merginą...
-Ne, mes sumokėjome už publicistiką,-tarė Dave.
Nenoriu tuoktis.
Ir buvau labai supykęs dėl merginos kuri buvo parduota, man tai galėjo rūpėti.
Tačiau ji, ne mano problema.
-Turi 9 būti oro uoste,-atrė Dave, prieš man išeinant iį kabineto.
Vaje, ačiū.
Jokio ", atsiprašau...tau viskas bus gerai...pažvelk į gerąją pusę..." .
Nieko.
Tik "Būk oro uoste, 9.